„Šis spektaklis – apie labai daug ką. Apie moters teisę į laisvę ir meilę. Apie tai, kad moteris negali tapti vyro savimeilės įrankiu... Aš statau jaučiančiam žmogui. Jei jis jaučia – tikrai supras mano spektaklį ir istoriją, – tikėjo choreografė. – Džiaugiuosi, kad šio spektaklio nepastačiau prieš dešimt metų – nors planavau. Dabar visai kitaip šį kūrinį interpretuoju. Mano tikslas – sukurti daug sluoksnių, gyvenimą, ir to siekiu paprastomis priemonėmis.“
Spektaklio atradimu menininkė pavadino pagrindinius solistus – Beatą Molytę ir Gintarą Visockį.
„Aš labai patenkinta šiuo duetu – pirmą kartą 100 procentų pataikiau. Beata – unikali balerina, kuri neiškilo į šviesą, nes Klaipėdos muzikiniame teatre jai neatsirado tinkamo repertuaro. Ją prisimenu, kai ji dar buvo mažutė, o iš žvilgsnio atrodė, kad jai jau – 100 metų. Pamačiau ją vėl ir supratau, kad radau Aną, – atradimo džiaugsmu dalijosi A.Cholina. – O G.Visockis šoko mano statytame spektaklyje „Madam Pompadur“ ir iš jo faktūros bei akių supratau, kad jis vertas didelio vaidmens. Man svarbu grožis, todėl ne tik kostiumai ir scenografija, bet ir žmonės turi būti gražūs savo vidumi.“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Baleto solistai Beata Molytė ir Gintaras Visockis |
Jau penktą kartą A.Cholinos spektakliui kostiumus kūrė Juozas Statkevičius, o scenografiją – Marijus Jacovskis.
„Kostiumai bus epochiniai, bet moderniai išpildyti. O scenografijoje nebus geležinkelio ir traukinio motyvų“, – išdavė spektaklio kūrėja.
„Būtent atsisakyti motyvų su geležinkeliu ir buvo sunkiausia“, – šypsojosi M.Jacovskis, scenoje sukūręs sudegusio namo stogą.
A.Cholina savo „Anai Kareninai“ parinko kompozitoriaus A.Šnitkės muziką, kuri, anot menininkės, yra labai skirtinga ir dramatiška. Choreografei neužteko ir L.Tolstojaus sukurtų personažų, todėl ji papildė jau esančius naujais.
„Man patinka statyti spektaklius apie žmones, todėl jų padauginau. Norėjau sukurti ne žanrą, o gyvenimą scenoje, – mintimis dalijosi A.Cholina. – Tolstojus per Aną parodo, kad jam svarbus jaučiantis žmogus. Tačiau Anos meilė buvo pasmerkta laiko – praėjo meilė ir aistra, o Ana, neatradusi savęs kitur, pradėjo save naikinti savo rankomis. Tačiau aš nenoriu, kad žiūrovas verktų – jis turi ir juoktis kaip gyvenime. Toks ir bus šis spektaklis.“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Choreografė Anželika Cholina ir Scenografas Marijus Jacovskis |