Kaip rašoma pranešime spaudai, istorinėje-meninėje parodoje, suformuotoje pagal tyrimo „Klaipėdos bohema 1985 – 2000“ medžiagą, eksponuojamos asmeninių archyvų ir interneto puslapio epaveldas.lt nuotraukos, daiktai ir jų istorijos, plakatai, kultūrinių įvykių vaizdo įrašai, Klaipėdos muzikos grupių garso įrašai ir kt., pasakojantys apie XX a. pabaigos Klaipėdos miesto atmosferą ir čia vykusius neformalius judėjimus.
Pasak projekto autorės, paroda nesiekia būti visažinė, bet tam tikro apibendrinančio metaforinio lygmens intuityviai ieškota. Tema pristatoma per to laikmečio menininkų susibūrimų vietas: „Fanierkę“, „Partenkę“, „Mansardą“, „Gliuknamį“, „Darželį“, „Senąją Prieplauką“, galerijas „Pėda“, Baroti ir „Bohema“, barus „Pupelė“, „Teatrabaris“, „Centras“, „Paštelis“, „Fotogalerija“, karščiausią tašką – barą „Bohema“ su charizmatiškąja savininke Stefute ir kt. Tuomet nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, bet visi viską žinojo, nes vaikščiodavo iš vieno taško į kitą, bendraudavo, gerdavo kavą ar ką nors stipriau, filosofuodavo, žaisdavo šachmatais, šokdavo, mylėdavosi ir turėjo vilties, kad greitai taps turtingais laisvos šalies žmonėmis.
„Žodis „bohema“ vieniems skamba kaip laisvė, normų peržengimas, intelektualumas, kūrybiškumas, kitiems – juoda girtuoklystės ir narkomanijos naktis. Man tai yra žmogaus drąsa kurti, būti autentiškam, neprisitaikiusiam – tokiam, kuris sovietmečio pabaigoje ir laisvės aušroje ieškojo panašių į save, nepritampančių prie masių saviškių. Todėl ir ši paroda neapsiriboja Klaipėdos elitinės bohemos placdarmo pristatymu, bet bando apimti pulsuojantį to laiko gyvenimą, kurį sekiau tarsi aklas žmogus sektų kitų žmonių žodžiais: „Daiva sako: „Gliuknamyje gyveno Sigis“; Sigis sako: „Muzika tada buvo viskas“; Ančeris sako: „Prognozė“ ir „Hidromasažas“; Žižys sako: „Fanierkė“ ir Bagdutis“; Rastauskas sako: „Prarastoji karta“; Andželika sako: „Daiktų maištas“; Stefutė sako: „Viskas atsirasdavo iš nieko“; Niekas sako: „Sondra, tu parašysi romaną, kuris vadinsis „Senoji Prieplauka“; „Senoji Prieplauka“ sako: „Aš buvau Klaipėdos šansas menininkams turėti namus“ ir... ši pasaka dar neturi pabaigos. Klaipėdos bohemos archyvas bus pildomas tiek laiko, kiek žmonės siųs nuotraukas ir norės bendrauti“, – projektą pristato Sondra Simana.
Rinkdama medžiagą parodai „Klaipėdos bohema“, autorė įsirašė daugiau nei šimto valandų trukmės prisiminimų ir surinko apie 1000 nuotraukų iš 52 asmeninių archyvų. Parodai buvo nupieštas žemėlapis, pagal kurį bus galima pasivaikščioti po miestą ir paieškoti istorinių Klaipėdos menininkų susibūrimo taškų, iš kurių keli – baras „Centras“ ir Baroti galerija – išlikę iki mūsų dienų. Parodos pristatymo metu vyks siautulingas renginys, kuriame dalyvaus to laikmečio Klaipėdos bohemos atstovai.
