„Spektaklis-sindromas, įvietintas hiperrealizmas, neraštingumo epopėja – taip „Dumblą“ pristato patys kūrėjai“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pagal garsios, iš Kubos kilusios autorės Maria Irene Fornes kompaktišką tragediją statytame spektaklyje vaizduojamos skurdo, neraštingumo, išsilaisvinimo, empatijos nebuvimo ir žmonių nesusikalbėjimo temos.
Ir nors pati pjesė parašyta paprasta, gal net tiesmuka, grubia kalba, ji sudomins patį įvairiausią žiūrovą, bus aiškiai suprantama.
Kūrėjai teigia besidžiaugiantys neįprasta erdve – apleistą mokyklą jie ne tik prisijaukino, bet ir išnaudojo kiekvieną šios erdvės kvadratinį metrą, „Dumble“ perteikė jos energiją.
„Aplinkybės susiklostė taip, kad kai teatrą ėmė renovuoti, mums nebeliko erdvės. Sulaukėme pasiūlymo repetuoti mokykloje, čia apsilankius, supratome, jog būtina čia kviesti ir žiūrovą“, – tikina spektaklio režisierė, scenografė ir kostiumų dailininkė Goda Palekaitė.
„Dumblą“ menininkė vadina „įvietintu spektakliu“, kuris yra statomas iš šios, mokyklos erdvės, iš jos kuriamas veiksmas, tiesiogiai susiejamos temos.
„Norime parodyti, kad apleista erdvė nėra miesto gėda, kad ji taps pilna naujų galimybių kai į sovietmetį ir jo „monumentus“ pradėsim žiūrėti naujai, – teigia kūrėja.
Jos ir A.Kahno režisuotame spektaklyje itin svarbią reikšmę užima ne tik scenografija, bet ir muzika, apšvietimas – čia scenografija grojama, žaidžiama kaip muzikos, šviesos instrumentu. Kuriant spektaklį menininkai sako taip pat galvoję ir apie plačiau, abstrakčiau mąstančius žiūrovus: tuos, kurie domisi ir kitais menais, kuriems svarbu erdvės ir garso santykis.
Šviesa „Dumble“ rūpinasi Julius Kuršys, garsu – BIX būgnininkas ir žinomas audioperformansų kūrėjas Gintautas Gascevičius.
„Ginto indėlis – labai svarbus. Išanalizavęs visą mokyklos erdvę jis joje atrado daug objektų ir elementų, kurie tapo jo muzikos instrumentais. Tai – vamzdžiai, senos pianino dalys, dujokaukė, stygos, žirniai, šiukšlės. Šie daiktai buvo rasti mokykloje, todėl muzika čia – taip pat „iš erdvės“, – pasakojo G.Palekaitė.
Kalbėdama apie naują darbą ji cituoja ir lenkų teatro pionierių Jerzy Grotowski, kuris visuomet agitavo, kad teatras turi atsisakyti blizgučių, o režisieriai turi sugebėti kurti pačiomis paprasčiausiomis priemonėmis. „Teatrinis stebuklas sukuriamas ne šiuolaikinėmis technologijomis, o specifiniu mąstymu ir matymu, vaidybiniais eksperimentais“, – tikino G.Palekaitė.
Įdomus ir kūrėjų sprendimas žiūrovus įkurdinti pačioje scenoje, greta aktorių – žiūrovai čia taip pat tampa scenografijos dalimi. Jų santykis su aktoriais tampa labai intymus, kadangi čia – tik 63 vietos žiūrovams.
„Spektaklyje vaidina aktoriai Monika Šaltytė, Aidas Matutis ir Antanas Venckus. Ir jei būna aktoriai-atlikėjai, tai šie žmonės – aktoriai-kūrėjai. Nepaprastai žaviuosi jų talentu ir profesionalumu“, – sako G.Palekaitė.
Spektaklis „Dumblas“ – Valstybinio Šiaulių dramos teatro ir meninių iniciatyvų agentūros „Rather Than Happiness“ koprodukcija.
Artimiausios spektaklio premjeros numatomos Šiauliuose, „Dumblas“ bus rodomas lapkričio 25, 26 dienomis, taip pat – gruodžio 14-ąją. O jau kitais metais planuojama spektaklį parodyti ir kituose miestuose. „Norime, kad spektaklis keliautų“, – sakė G.Palekaitė.
