Prieš šv. Velykas iš privačių aukotojų surinktų lėšų bažnyčioje išgriauta sovietmečiu užmūryta durų į Vilniaus gatvę anga, čia bus atvertos laikinos stiklo durys, taip pat baigtos kloti grindys antrojo aukšto salėje, kur sovietmečiu veikė kino teatro salė, o dabar ketinama sukurti ne komercinio turinio renginių ir kūrybinių veiklų erdvę.
„Bažnyčios pastatas yra labai apleistas, jo fasadas, kurį kasdien mato šimtai kauniečių ir miesto svečių – avarinės būklės. Tačiau mes ryžomės netradiciniam sprendimui – pradėti gaivinti bažnyčios pastatą per veiklą. Manom, jei ši vieta taps visų miestiečių traukos centru, ji atkreips tiek miesto, tiek valstybės dėmesį ir viso pastato sutvarkymui bus surasta lėšų“, – sako projekto iniciatyvą įgyvendinančios Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Minvydas Znaidauskas.
Apie būtinybę šią bažnyčią restauruoti kalbama jau ne pirmą dešimtmetį, prieš porą metų pagaliau suskubta bent iš dalies sustabdyti prasidėjusius bažnyčios pastato nykimo procesus. Taip pat parengtas ir tolimesnis perdangos ir kitų patalpų esančių antrame aukšte griovimo projektas, tačiau jis užstrigo, nes tolimesniam jo vykdymui nebuvo surasta lėšų.
Gruodžio mėnesį kilusiai iniciatyvai atverti šios bažnyčios duris į Vilniaus gatvę, kuomet buvo pasirašytas memorandumas tarp pastato valdytojų – Kauno arkivyskupijos kurijos ir Kauno senamiesčio bendruomenės narių, iš privačių asmenų ir bendrovių surinkta 12 865 eurų aukų. Lėšas projekto įgyvendinimui kaupia Kauno senamiesčio labdaros fondas „Man rūpi“, daugiau informacijos rasite čia.
Po pirmojo etapo, kurio užbaigimui be surinktos sumos vis dar trūksta apie 8 tūkst. eurų, todėl nuolat ieškoma aukotojų. Kitame etape planuojama lėšas skirti bažnyčios langų sutvarkymui, šildymo ir kitų komunikacijos sistemų įrengimo, vėliau imtis stogo ir pastato fasado remonto, kitų būtinų pastato sutvarkymo darbų.
Žinomo rašytojo, poeto ir dailininko Hermann Hesse filosofinė mintis, kad „Šiandien griaunamų katedrų nereikia vėl atstatyti. Jos tėra akmenys. Bet jų dvasia vėl turi įgyti galią. Tada akmenų negaila“, taps leitmotyvu per Kauno miesto gimtadienį gegužės 17-18 dienomis suplanuotiems Sakramento erdvės atidarymo renginiams. Oficialus atidarymas planuojamas gegužės 17-osios, penktadienio vakarą Šv. Mišiomis ir kauniečių dalininkų tapybos darbų paroda, kurios tema – „Atsidaryk!“.
Kitą dieną, gegužės 18-ąją Sakramento erdvėje vyks viešų diskusijų, „stand up’ų“ ir prasmingų pokalbių renginiai, kuriuos papildys tą dieną taip pat Kaune vykstančios Gatvės muzikos dienos organizuojama programa.
Šalia Švč. Sakramento (studentų) bažnyčios pastato esančiame vidiniame vienuolyno kiemelyje įsikurs Kauno miesto gimtadienio šventės – Hanza dienų programa, čia didžiuliame ekrane visos šventės metu bus rodomas kinas, veiks vaikų kūrybos dirbtuvės.
Apie Švč. Sakramento (studentų) bažnyčią
Bažnyčioje sovietmečiu religinė veikla nutraukta 1949 metais. 1963 m. Švč. Sakramento bažnyčios pastatą, galimai dėl itin patogios vietos miesto centre, nuspręsta paversti kino sale. Pastate įrengta antrojo aukšto perdanga, laiptai, deja, visas sakralus vidaus interjeras negrįžtamai sunaikintas. To meto paveldosaugininkų pastangomis pavyko išsaugoti vertingą Juozo Mikėno ir Boleslovo Motūzos 1933 m. fasade sukurtą akmeninę Jėzaus Kristaus mozaiką, kuri jau tapo šios bažnyčios skiriamuoju ženklu. Sovietmečiu mozaika buvo paslėpta po mediniu dangčiu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems.
Prieš porą metų bažnyčioje buvo sutvarkyti lietaus nuvedimo latakai, pakeisti lietvamzdžiai, kurie buvo užžėlę ir supuvę, o nuo jų tekantis lietaus vanduo ardė ir taip sunykusias sienas. 2017 m. Švč. Sakramento (studentų) rektoriaus kunigo Jono Stankevičiaus pastangomis Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus Kaune fonduose surasti 1934 m. bažnyčią papuošę ir sovietmečiu išmontuoti XIX a. pab. Austrijos „Geyling“ vitražo dirbtuvės vitražai „Nukryžiuotasis su angelais“, kurie šiuo metu eksponuojami lankytojams prieinamoje viešoje muziejaus ekspozicijoje.
