Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos (NKIKIA) valdybos pirmininkė Živilė Diavara mano, kad situaciją pagerintų subsidijos arba kitos alternatyvos. Finansų ministerija atsakymą, kokią priemonę taikys, žada pateikti spalio pradžioje, kuomet bus svarstomas 2023-iųjų valstybės biudžetas.
„Primename, kad valstybės biudžeto lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto finansuojamoms įstaigoms – valstybė neturi galimybių pasirūpinti kitų steigėjų įstaigomis“, – pridūrė Finansų ministerija.
Kaip suksis valdžia?
Paklausta, kokių sprendimų imsis siekdama sušvelninti energetikos krizės, infliacijos bei pandemijos sukeltus padarinius, Kultūros ministerija teigė, kad kai kurios priemonės jau buvo įgyvendintos bei esama naujų strategijų.
Ministerijos atsakyme rašyta, kad NVO sektoriui per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą priemonę šiemet buvo skirti 2 mln. eurų einamosioms išlaidoms padengti: „Kitų metų biudžeto formavimo procese, kuris šiuo metu tebevyksta, yra svarstoma galimybė pratęsti šios priemonės įgyvendinimą ir kitiems metams.“
Reaguodama į D.Gambickaitės iškeltą klausimą Kultūros ministerija tikino, kad administracinėms išlaidoms skiriamas procentas neturėtų sumažėti.
„Atsižvelgiant į išaugusias šildymo ir elektros kainas, kultūros ministro įsakymu taip pat buvo pakeistos LKT administruojamomis lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės. Tai leido padidinti 2022 metais skiriamų lėšų procentą administravimo išlaidoms. Tai yra administravimo išlaidoms padengti buvo galima skirti iki 50 proc. projekto sąmatos (anksčiau ši dalis siekė 20 proc. – strateginėms organizacijoms ir 30 proc. – kitoms organizacijoms). Šį įsakymą planuojama pakartotinai aktyvuoti ir 2023 metams“, – sakoma ministerijos atsakyme.
Finansų ministerija: primename, kad veiklos ribojimų nėra
Dėl PVM lengvatos jaudinasi ir renginių organizatoriai, ir kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorius. LKT pirmininkė Asta Pakarklytė teigė, kad pritartų šios priemonės pratęsimui. Kultūros ministerija taip pat matytų prasmę pratęsti PVM lengvatą renginių sektoriui.
„Tačiau ypač svarbu yra bendras gyventojams tenkančios finansinės naštos dėl energetinės krizės mažinimas, kuris leistų ir toliau aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime, skatintų lankyti renginius ir neapleisti kitų kultūrinių poreikių. Tam LR Vyriausybė yra numačiusi daug priemonių ir horizontalių sprendimų, kuriais siekiama mažinti bendrą naštą už energetinius išteklius visos valstybės mastu“, – išryškinta atsakyme.
Šiuo metu jokių veiklos ribojimų kultūros, poilsio ir sporto paslaugas teikiantiems subjektams nėra.
Finansų ministerija priminė, kad PVM lengvata buvo pradėta taikyti dėl pandemijos nukentėjusiam verslui, kuris labiausiai buvo paveiktas 2020–2021 metų pirmoje pusėje, tačiau vėliau suvaržymai buvo panaikinti.
Atsakyme taip pat akcentuojama: „Šiuo metu jokių veiklos ribojimų kultūros, poilsio ir sporto paslaugas teikiantiems subjektams nėra, o minima lengvata bus taikoma iki metų galo.“
Kultūros paslaugų kainos padidėjo 1,5 proc., nors dėl mokestinių veiksnių pritaikius pilna apimtimi galėjo sumažėti 9,9 proc.
Finansų ministerija pastebėjo, kad kultūros apyvarta nuo 2021 metų antrojo pusmečio ėmė augti, o 2022 metų pirmąjį pusmetį 25,2 proc. viršijo 2019 metų pirmojo pusmečio lygį.
„Taip pat, pritaikius lengvatą, 2021 m. liepos mėn., palyginti su birželiu, kultūros paslaugų kainos padidėjo 1,5 proc., nors dėl mokestinių veiksnių pritaikius pilna apimtimi galėjo sumažėti 9,9 proc. Kainų augimas buvo fiksuotas ir vėlesniais mėnesiais – 2022 m. liepą palyginus su 2021 m. birželiu kainos buvo 8,8 proc. didesnės. Atitinkamai poilsio ir sporto paslaugų kainos, užuot sumažėjusios, dėl kitų nei mokestiniai veiksnių, per mėnesį po lengvatos įvedimo padidėjo 0,1 proc. ir augo tolimesniais mėnesiais – per kitus 12 mėn. padidėjo 11,1 proc“, – teigė Finansų ministerija.
A.Pakarklytė kviečia teikti motyvuotus raštus
A.Pakarklytė 15min teigė, kad pirmadienį LKT nariai buvo susitikę su diskusijos iniciatoriais.
Su ryškiais sunkumais susiduriančias kultūros ir meno organizacijas pirmininkė kviečia teikti motyvuotus raštus dėl sutartinių veiklų ir jų apimčių pokyčių.
„Šiuo aspektu Lietuvos kultūros taryba visada buvo atvira ir lanksti, tad ir dabar sieksime rasti geriausią įmanomą sprendimą“, – tikino A.Pakarklytė.
Pirmininkė priminė, kad įstatymo keitimo sprendimus priima Vyriausybė, o LKT siekia užtikrinti nepertraukiamą kultūros procesą – skirti finansavimą iš turimo biudžeto, atlikti tyrimus.
Paklausus, į kokias problemas šiuo metu yra nukreiptas LKT dėmesys, A.Pakarklytė teigė: „Į ataskaitų pildymo ir teikimo elektroniniu būdu įgyvendinimą, pagaliau užbaigiant dar 2015 m. pradėtą kurti Lietuvos kultūros tarybos elektroninę projektų valdymo sistemą. Bet tai tik dalis povandeninio aisbergo, nes tuo pat metu vyksta naujų paraiškų 2023-iesiems administracinės patikros, įvairių tyrimų vykdymas, pasirengimas Regioninių kultūros tarybų forumui, kuris vyks spalio 14 d. Kaune ir taip toliau.
Be abejo, kaip ir daugelis suinteresuotųjų šalių, laukiame kitų metų valstybės biudžeto svarstymų Seime.“
