Šis klausimas buvo keliamas ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro rengiamo ciklo „Pokalbiai NE apie teatrą“ susitikime, kuriame svarstyta, kaip istoriniai įvykiai, tokie kaip karas, keičia kultūrą ir mūsų santykį su ja, kokios naujos ribos yra brėžiamos ir ar įmanoma šiandien brėžti skirtį, kokia rusų kultūra tinkama, o kokią būtina atmesti nedvejojant?
Šiame pokalbyje dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė dr. Natalija Arlauskaitė, VU Filologijos fakulteto Lyginamųjų literatūros studijų mokslinių tyrimų grupės vadovė, buvusi Lietuvos kultūros atašė Rusijoje dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, VU Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro mokslininkas doc.dr. Mantas Martišius ir teatro režisierius, aktorius, teatro pedagogas, baigęs režisūrą Maskvos Vsevolodo Mejerholdo teatro institute Tadas Montrimas. Pokalbį moderavo žurnalistė Ieva Balsiūnaitė.
Imperializmo užkrėsta kultūra?
Nors prasidėjus karui Ukrainoje, viešojoje erdvėje visu smarkumu skandalizuota rusiško imperializmo problema, tačiau, N.Arlauskaitės teigimu, jau XVII a. Rusijoje galima išvysti imperinio mąstymo bruožų, kurie labiausiai atsiskleidė XVIII a. ir vėlesniuose laikuose.
Vis dėlto, kaip pažymi mokslininkė, tarp įvairių šalių tyrėjų bei publicistų ši tema jau seniai yra įprasta domėjimosi ir analizavimo sritis ir apie tai prirašyta gausybė įvairių knygų.
Nors imperinė logika lengvina situacijos apmąstymus, ypač tuomet, kai reikia greitų atsakymų, tai visiškai nedera kultūros analize užsiimančiam žmogui.
Tačiau N.Arlauskaitė pabrėžė, kad jei norime atsakyti į klausimą, ar rusų kultūrai yra įgimta imperinė logika, klausimą tektų siaurinti, nes būtina sutarti, apie kokį konkretų laikotarpį, kokius veikėjus kalbama, kaip ir per kokias institucijas jie veikė.
„Jei klaustumėte, ar imperinė logika aptinkama ir Rusijos šiuolaikinio meno kūriniuose, atsakymas būtų teigiamas, bet šiandien svarbu kalbėti labai konkrečiai. Nors imperinė logika lengvina situacijos apmąstymus, ypač tuomet, kai reikia greitų atsakymų, tai visiškai nedera kultūros analize užsiimančiam žmogui“, – kalbėjo N.Arlauskaitė.
