Korupcijos rizikos analizės metu nustatyta, kad praktiškai atliekama labai maža dalis archeologinių tyrimų patikrinimų. 2018 metais buvo išduoti 573, o 2019 metais 572 leidimai atlikti archeologinius tyrimus – taigi per dvejus metus bendrai visoje Lietuvoje buvo išduoti 1 145 leidimai, iš kurių buvo patikrinti tik 8 atliekami archeologiniai tyrimai.
Taip pat teisės normų sisteminė analizė parodė, kad už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus juridinių asmenų vadovai ar atstovai gali būti baudžiami vadovaujantis skirtingomis normomis ir skirtos skirtingos sankcijos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas už pažeidimus numato baudą nuo 868 iki 11 584 eurų, o Administracinių nusižengimų kodeksas – nuo 300 iki 860 eurų.
STT atlikta analizė parodė, kad archeologiniai tyrimai gali būti pasitelkiami kaip priemonė įteisinti naujų statinių statybą saugomose teritorijose, kuriose statyba ribojama. Galiojantis teisinis reglamentavimas leidžia atkurti sodybas jau ištirtų archeologinių objektų – senovės gyvenviečių vietose. Archeologinių tyrimų ar istorinių pažymų autoriai iš užsakovų gali gauti finansinę naudą, todėl atrasti buvusią sodybą jiems gali būti palanku. Taip sukuriamos prielaidos galimam nesamų sodybviečių atsiradimui. Atlikus archeologinius tyrimus atrandamos neva ten esančios sodybos ir jos atstatomos, tačiau realiai tokiu būdu pastatomi gyvenamieji namai.
Korupcijos rizikos analizėje kaip pavyzdžiai pateikiami nekilnojamojo kultūros paveldo objektai Vilniaus senamiestyje, kai po atliktų archeologinių tyrimų nurodoma, kad tai yra rekonstrukcija ar atkūrimas, tačiau iš tikrųjų tai – daugiabučiai.
