Architektas įvertino Nacionalinę koncertų salę: „Tai ambicingas projektas“

Šiandien Vilniaus savivaldybėje buvo pristatytas ant Tauro kalno iškilsiančios Nacionalinės koncertų salės projektas, kurį įgyvendins konkursą laimėjusi ispanų architektų studija „Arquivio architects“. Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, šis pastatas galėtų iškilti jau 2023-aisiais, Vilniui minint 700 metų jubiliejų.

Apie šio projekto privalumus bei silpnąsias vietas 15min pakalbino architektą Vytautą Biekšą. Prieš tai buvo bandyta susisiekti su dar 6 specialistais, tačiau jie komentuoti nesutiko.

Pasak architekto, būsimą Nacionalinės koncertų salės projektą, visų pirma, reikia vertinti kaip tarptautinio konkurso rezultatą, kuriame buvo pateiktas didžiulis kiekis projektų, o profesionalų komisija atrinko geriausią variantą.

„Tokie konkursai yra ypatingai skaidrūs ir konkurencingi, todėl nugalėtojas yra vertas šio vardo. Mano galva, tai nėra atsitiktinis laimėtojas ir tai džiugina mane tiek kaip architektą, tiek kaip vilnietį. Džiaugiuosi, kad Vilnius žengė į tarptautinius konkursus, kad tai daroma kviečiant dalyvauti architektus iš viso pasaulio. Tai – civilizuotas ir toliaregiškas požiūris“, – 15min sakė V.Biekša.

Ir nors, kaip teigia architektas, visuomet galima rasti prie ko prikibti ir tam tikri niuansai subjektyviai krenta į akis, tačiau tai tiktai nėra esminis dalykas.

Džiaugiuosi, kad Vilnius žengė į tarptautinius konkursus, kad tai daroma kviečiant dalyvauti architektus iš viso pasaulio.

Pasak architekto, svarbus yra šios salės funkcionalumas, prie kurio ir turėjo derintis projekto kūrėjai.

„Pastate numatomos trys salės ir viena jų – akustinė – yra didžiulė ambicija Vilniui ir visai Lietuvai. Iš principo pastatyti tokią salę, tai reiškia turėti galimybes išgirsti aukščiausio lygio atlikėjus iš viso pasaulio, nes tokių salių nėra labai daug ir Europoje. Tad tai kultūrinio mūsų augimo ir vystymosi dalis“, – teigia V.Biekša.

Paklaustas apie finansinius šio projekto kaštus, kurie, pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus yra išaugę iki 74 milijonų, architektas V.Biekša teigė, kad toks požiūris yra problemos suprimityvinimas:

„Savo laiku visi ambicingi projektai kainavo didžiulius pinigus, tačiau šiandieniniais kaštais įvertinę, tarkime, Sidnėjaus operos pastatą, pamatytume, kad per laiką ta suma tapo ne tokia jau ir kosminė. Juk čia veikia ir infliacija ir kaštų pasiskirstymas per metus“, – teigia jis.

Savo laiku visi ambicingi projektai kainavo didžiulius pinigus.

Jis taip pat pastebėjo, kad tokie projektai – tai investicija į ateitį.

„Prie šio projekto įgyvendinimo dirbs didžiulė komandą ir tai daugiausia bus Lietuvos žmonės ir įmonės. Ekonomine prasme didelė projekto lėšų dalis bus išleista vietoje ir tai taip pat verta įskaičiuoti kaip tokio projekto privalumus“, – 15min sakė architektas.

„Šiandien svarbiausias klausimas – kaip pavyks šį didžiulį projektą suvaldyti ir įgyvendinti. Tai bus užsakovo, architektų, inžinierių ir visų kitų dalyvių bendras tikslas. Be jokios abejonės, tai tiek savo architektūriniu tiek ir funkciniu išpildymu yra brangus ir ambicingas projektas. Tačiau į tai reikia žiūrėti ne kaip į problemą, bet iššūkį“, – sakė V.Biekša.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis