„Lenkijoje jaunimas bėga nuo sunkių istorijos temų, kurios reikalauja atsakomybės už praeitį. Todėl jaunajai kartai šio sukilimo temą reikia pateikti aktyviai ir įdomiai – labai svarbi šio projekto edukacinė pusė, – aiškino Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Kasner, kuri ir buvo A.Grottgerio parodos iniciatorė. – Niekas kitas iš mūsų dailininkų taip žmogiškai ir suprantamai nepaliudijo sudėtingų Lietuvos istorijos įvykių kaip Arturas Grottgeris. Du jo kūrybos ciklai – „Polonia“ ir „Lituania“ – atspindi Lietuvos ir Lenkijos, dviejų tos pačios šeimos seserų, kurios kovojo ir atidavė savo gyvybę tiems, kurie ateis vėliau, istoriją.“
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arturo Grottgerio kūrinio kopija iš Krokuvos nacionalinio muziejaus archyvų. |
Pagrindinis parodos „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ akcentas – lenkų dailininko A. Grottgerio (1837–1867) unikalių spalvota kreida nupieštų kūrinių rinkinys, kurį sudaro du ciklai „Polonia“ (1863) ir „Lituania“ (1864–1866). Abiejų ciklų 15 darbų, kurie atspausdinti aukštos kokybės spauda, eksponuojami ant specialių kilnojamų parodos stendų. Ciklo „Lituania“ originalai, o ciklo „Polonia“ heliograviūros šiuo metu yra saugomos Lenkijoje, Krokuvos nacionaliniame muziejuje, kuris ir paskolino parodai Lietuvoje kokybiškus kūrinių skenuotus vaizdus.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arturo Grottgerio kūrinio kopija iš Krokuvos nacionalinio muziejaus archyvų. |
LDM direktoriaus Romualdo Budrio mintim, „paroda „1863 metų sukilimo ženklai Arturo Grottgerio kūrybos cikluose „Polonia“ ir „Lituania“ taps ryškiu 2013-ųjų metų, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti 1863 metų sukilimo metais, akcentu bei pradės 2013 metų Lietuvos muziejų kelio programą, kuri šiais metais yra skirta 1863 metų sukilimui. Šią kilnojamąją parodą Lietuvos dailės muziejus parengė kartu su Lenkijos institutu Vilniuje lietuvių, anglų ir lenkų kalbomis.“
„Ši paroda skirta atkreipti dėmesį į svarbius Lietuvos istorijos įvykius, kurie dėl nepalankių istoriškai susiklosčiusių aplinkybių buvo išbraukti iš Lietuvos žmonių istorinės atminties. 1863 metų sukilimas žymėjo ribą ir sąlyčio tašką tarp dviejų istorinės atminties tarpsnių – su šio sukilimo numalšinimu pasibaigė visi bandymai kurti dviejų tautų respubliką ir buvo pereita prie minties atkurti tautinę Lietuvos valstybę, – aiškino istorikas ir parodos kuratorius Mindaugas Šapoka. – A.Grottgerio kūriniai labai gerai perteikia emocinį sukilimo vaizdinį – abiejuose cikluose galima matyti tam tikrus siužetus, tuos pačius veikėjus, kūriniuose gerai perteikiamos viltys, kurios buvo dedamos į sukilimą, ir liūdesys bei gailestis jam nepavykus.“
Paroda bus eksponuojama Taikomosios dailės muziejuje nuo sausio 25 d. iki kovo 17 d. Vėliau parodą planuojama parodyti kituose įvairių Lietuvos regionų muziejuose, dalyvaujančiuose 2013 metų „Lietuvos muziejų kelio“ programoje „1863 m. sukilimo atmintis“, skirtoje 150-osios šio sukilimo metinėms.
„Programa apjungs apie pusšimtį renginių ir 30 skirtingų Lietuvos muziejų, savo rinkiniuose saugančių 1863 m. eksponatus ar kitais būdais puoselėjančių 1863 m. sukilimo istorinę atmintį. Projektu siekiama įprasminti ir visuomenei paviešinti 1863 m. sukilimą menančius eksponatus, sukauptus nacionaliniuose, valstybiniuose, savivaldybių muziejuose visoje Lietuvoje, – sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza. – Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje atsirado galimybė visoje šalyje surengti sukilimo istorinės atminties aktualinimo specialiųjų renginių ciklą, kuris sudarytų nuoseklų 2013 m. Lietuvos muziejuose organizuojamų renginių maršrutą, padėsiantį visuomenei suprasti 1863 m. sukilimo pobūdį, mastą bei atmintį – ženklų, kurie buvo sukurti sukilimo įamžinimui, likimą.“