Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Atakų prieš menininkų išraiškos laisvę skaičius per metus išaugo beveik dvigubai

Už meninę laisvę kovojančios tarptautinės organizacijos „Freemuse“ atlikto tyrimo duomenys rodo, jog menininkų žodžio ir išraiškos laisvė pavojuje. 2015 m. buvo užfiksuoti 469 meninės laisvės pažeidimai daugiau nei 70-yje tyrime dalyvavusių valstybių – beveik du kartus daugiau nei 2014-aisiais, kuomet buvo užregistruoti 237 pažeidimai, praneša The Art Newspaper.
Cenzūra
Cenzūra / „Wikimedia Commoms“ nuotr.
Temos: 2 Menas Cenzūra

Didžiąją dalį pažeidimų sudaro cenzūros atvejai – jų užfiksuota net 292. „Freemuse“ atliktame tyrime taip pat minimi 42 menininkų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, 24 fizinio smurto, 23 sulaikymo, 33 grasinimo ir persekiojimo, 46 įkalinimo ir įkalinimo bausmės tęsimo atvejai, 6 pagrobimai ir 3 žmogžudystės.

Dažniausiai atakuojama meno forma – muzika. Čia užfiksuota net 309 iš 469 pažeidimų. Antra daugiausiai grėsmės sulaukianti meno sritis yra kinas (39 pažeidimai), trečia – literatūra (26 pažeidimai).

Dažniausiai atakuojama meno forma – muzika. Čia užfiksuota net 309 iš 469 pažeidimų.

Didžioji dalis rimtų pažeidimų (žudymų, grobimų, atakų, grasinimų ir įkalinimų) užfiksuota Kinijoje (20), Irane (16) ir Rusijoje (15).

Tyrimo duomenys buvo surinkti iš informacijos žiniasklaidoje, bendradarbiaujančių organizacijų ir nepriklausomų reporterių. Anot tyrimo autorių, ryškus rezultatų pasikeitimas gali būti nulemtas ir patobulėjusios informacijos rinkimo sistemos.

Į tyrimą nebuvo įtrauktos visos valstybės – pvz. nors Šiaurės Korėja yra viena labiausiai menininkus cenzūruojančių šalių, į statistiką ji nėra įtraukta, nes vietos valdžia griežtai kontroliuoja žiniasklaidą, o tarptautinės organizacijos negali surinkti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Šiaurės Korėjai metamus kaltinimus, ar pateikti realių skaičių.

Kaip venas pažeidimas į „Freemuse“ tyrimo duomenis buvo įtrauktos ir praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusios teroristų atakos Paryžiuje, nusinešusios 89 žmonių gyvybes. Kaip teigia tyrimo autoriai, pabrėžiantys, jog nenori spekuliuoti išpuolių motyvais, šią tragediją jie mato ir kaip ataką, vykusią muzikos salėje, kurioje žmonės naudojosi savo teise dalyvauti kultūriniame gyvenime. Tyrimo autoriai taip pat atkreipia dėmesį į faktą, jog keletą mėnesių po šių įvykių daug žmonių vengė lankytis muziejuose, eiti į koncertus ar teatrus.

Į tyrimo duomenis nebuvo įtraukta 2015-ųjų metų sausį prieš Prancūzijos satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją įvykdyta teroristų ataka, remiantis tuo, kad tyrimas neapima žurnalistų, negrožinės literatūros rašytojų, „blogerių“ ir karikatūristų, dirbančių žiniasklaidoje, nes informaciją apie šias grupes renka kitos organizacijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos