XX a. pradžioje Sankt Peterburge susitiko du menininkai – grafikas, tapytojas, scenografas Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) ir kompozitorius, tapytojas, grafikas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Menininkai netrukus tapo gerais draugais.
Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, kartu dalyvavo „Meno pasaulio“ ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.
M.K.Čiurlionis, svečiuodamasis pas M. Dobužinskį namuose, dažnai grodavo su E.Dobužinskiene keturiomis rankomis abiejų mėgstamą Bethoveną, kitų kompozitorių kūrinius, improvizuodavo.
Vilnius menininką traukė savo ramybe
Dobužinskis pirmą kartą atvyko į Vilnių būdamas devynerių. 1889–1895 m. jis mokėsi Vilniaus antrojoje berniukų gimnazijoje. 1902 m. Peterburge tapo menininkų draugijos „Meno pasaulis“ nariu.
Baigęs meno studijas, Dobužinskis dažnai lankėsi Vilniuje, kuris jį traukė savo ramybe ir istorine praeitimi. Lietuvos sostinę dailininkas įamžino apie septyniasdešimtyje darbų. Žymiausi jų sutelkti „Vilniaus vaizdų“ cikle. Parodoje eksponuojami Dobužinskio tapyti Vilniaus gatvių vaizdai, kuriuos matė ir čia gyvenęs M.K.Čiurlionis.
Kūrė scenografijas Valstybiniame teatre
Tarpininkaujant J.Baltrušaičiui, 1925 metais M.Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė.
M.Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams.
Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms.
1930–1933 metais Kaune veikė privati Dobužinskio studija. Iki Antrojo pasaulinio karo menininkas surengė penkiolika personalinių kūrybos parodų, dalyvavo keliose lietuvių dailės parodose, kūrė architektūrinius peizažus, iliustravo keletą leidinių, dirbo taikomosios grafikos ir ekslibriso srityje, domėjosi heraldika. Tačiau svarbiausias M.Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams. 1925 ir 1934 m. Valstybės teatre Kaune rodyta Piotro Čaikovskio operos „Pikų dama“ premjera tapo neeiliniu Kauno kultūrinio gyvenimo įvykiu ir M.Dobužinskio talento pripažinimu – Lietuvos teatre dailininkui skambėjo audringi aplodismentai.
M.K.Čiurlionio namuose parodoje eksponuojami tuometinio Peterburgo grožį aukštinančios scenografijos eskizai: Vasaros sodas, Nevos krantinė, Žiemos kanalas ir pro tilto arką matomi Petropavlovsko tvirtovės bokštų siluetai, taip pat tiksliai perteikti interjerai, charakteringi kostiumų siluetai. Parodą papildo leidinių apie Mstislavą Dobužinskį ir jo kūrybą lietuvių, rusų, anglų kalbomis ekspozicija.
Parodos pristatymas įvyks vasario 11 d. 18.00 val., Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11). Parodos pristatyme dalyvaus: pianistai Rokas Zubovas ir Sonata Zubovienė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė, dailės istorikė dr. Ingrida Korsakaitė, prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas.
Paroda veiks iki balandžio 4 d.
