Šias ir kitas naujoves į strategijos projektą įtraukė kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko vadovaujama darbo grupė – po konsultacijų su visuomene bei suinteresuotomis institucijomis projektas bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei.
Su atnaujintu strategijos projektu susipažinti galima čia.
Kaip pasikeitė strategijos projektas?
Sausio mėnesį interviu 15min kultūros ministras M.Kvietkauskas kritikavo savo pirmtakę nesilaikius užduočių įgyvendinimo terminų ir teigė sieksiantis, kad tiek dešimtmečio kultūros strategija, tiek kultūros pagrindų įstatymas būtų parengti ir patvirtinti per šiuos metus.
Paklaustas, kaip vertina L.Ruokytės-Jonsson parengtą strategiją, ministras tąsyk teigė: „Ten yra gerų dalykų, atlikta įdomi kultūros lauko analizė, bet man aiškiai trūksta kai kurių sričių: trūksta strateginių nacionaliniu požiūriu kultūros tikslų formulavimo, trūksta dėmesio kultūros paveldo sričiai.“
Ministras taip pat yra teigęs, kad strategija buvo parengta skubotai.
Šie aspektai – tiek aiškesni nacionalinės kultūros tikslai, tiek dėmesys paveldo sričiai – atnaujintame strategijos projekte matyti.
Pokyčių yra ir daugiau, tačiau jie nebūtinai yra esminiai – tikslinamos ar keičiamos formuluotės nebūtinai reiškia dideles permainas. Pavyzdžiui, pirminiame projekte strategijos tikslas buvo „įtrauki kultūra atvirai visuomenei ir gyventojų gerovei“, naujoje versijoje – „darnios visuomenės ir gerovės kūrybai įtraukianti kultūra“. Tokių pavyzdžių yra ne vienas.
Pristatant strategijos viziją, atnaujintoje versijoje atsirado keli nauji punktai: nacionalinės reikšmės kultūros plėtra kaip valstybės prioritetas, įskaitant reikšmingiausio kultūros paveldo vertybių išsaugojimą, taip pat – kultūros nauda stiprinant visuomenės tapatybę, skatinant ekonomikos augimą, tarptautinį konkurencingumą, socialinę ir dvasinę gerovę. Vizijoje taip pat pabrėžiamas kultūros tarptautiškumas, skatinantis kultūros kokybę, atsinaujinimą ir prisidedantis prie Lietuvos įvaizdžio formavimo.
Abiejuose strategijos variantuose nurodomos trys jos įgyvendinimo kryptys. Dvi iš jų – subalansuota ir integrali kultūros politika bei kūrybinga asmenybė ir tvirtos tapatybės visuomenė – sutampa. Trečiąją kryptį, kuri pirminėje strategijos versijoje buvo įvardijama kaip „ekonominę vertę kurianti kultūra“ dabar pakeitė „vertę kurianti kultūra“.
Kito ir dalis uždavinių bei jų įgyvendinimo priemonių, tačiau ypač ryškių prieštaravimų dėl esminių strategijos principų nematyti: abiejose strategijose kalbama apie būtinybę didinti kultūros įstaigų efektyvumą, įtvirtinant tarpininkus (kompetencijų centrus), didinti kultūros paslaugų geografinį ir socialinį prieinamumą, stiprinti gyventojų atsparumą informacinėms grėsmėms, didinti kultūros darbuotojų atlyginimus ir ugdyti kompetencijas, skatinti kūrybinių industrijų verslumą ir t.t.
Vis dėlto, atnaujintoje strategijoje atsirado ir du nauji, platesnio aptarimo verti uždaviniai.
Kritinio mąstymo ugdymas ir valstybės parama žiniasklaidai
Strategijoje formuluojamas naujas uždavinys stiprinti visuomenės kritinį mąstymą profesionaliai vertinant kultūros reiškinius.
Kaip teigiama strategijoje, šiandien kultūrinė, tiriamoji, analitinė žurnalistika yra nustumta į šalį – kadangi kultūros temos dažniausiai pristatomos tik kultūros medijose, kultūros refleksija, su tam tikromis išimtimis, „nežadina visuomenės dalies smalsumo, neįtraukia jos į kultūros lauką“.
Kartu strategijos projekte pabrėžiama ir tai, jog pačios valstybės dėmesys profesionaliam kultūros įvykių ir reiškinių vertinimui taip pat yra per menkas.
Minima, kad aktyvesnis visuomenės įsitraukimas į kultūrinės, analitinės informacijos vartojimą galėtų prisidėti ir prie pažangesnio žiniasklaidos subsidijavimo modelio kūrimo.
„Tobulinant valstybės paramos žiniasklaidai sistemą reikia kokybiškai atnaujinti tarpininkų įgyvendinamą jos mechanizmą (Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Lietuvos kultūros taryba ir kt.), konsoliduoti finansinius išteklius, prioritetizuoti paramos sritis ir kryptis, ieškoti naujų paramos formų, užtikrinančių šios srities nepriklausomumą ir tvarumą“, – rašoma strategijos projekte.
Jame taip pat siūloma didinti visuomeninio transliuotojo vaidmenį „panaudojant jo potencialą, resursus ir novatoriškus sprendimus kūrybiškumo skatinimui, kultūros ir medijų edukacijai.“
Šalies muziejai – nepajėgūs kaupti lietuvių autorių kūrinių
Kitas naujas uždavinys – siekis užtikrinti kultūros politikos vaidmenį formuojant ir įgyvendinant nacionalinius prioritetus.
Strategijos projekte teigiama, kad šalies muziejai nėra finansiškai pajėgūs nuosekliai kaupti lietuvių autorių kūrinių. Ši problema galėtų būti sprendžiama verslo parama, mecenatyste, tačiau valstybė savo ruožtu turėtų pašalinti reglamentavimo kliūtis privačių rėmėjų indėliui.
Kita problema – tūkstančių iš Lietuvos išgabentų kultūros vertybių užsienyje likimas – teigiama, jog iki šiol nėra sistemingai vykdoma šių vertybių paieška ir jų grąžinimas į Lietuvą.
Dėmesys skiriamas ir kultūros paveldo tvarkybai: „Būtina užtikrinti, kad šalies valstybingumo simboliai būtų apsaugoti nuo stichinių, gamtos nelaimių, žmogaus veiklos padarinių, panaudojant visas prevencines priemones ir aukščiausias technologijas. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra Gedimino kalno sutvarkymas ir ilgalaikio stabilumo užtikrinimas.“
Strategijos projekte taip pat akcentuojama, kad Lietuvoje nėra pastatyta nei viena simfoninei muzikai tinkama koncertų salė, kuri atitiktų pasaulinius standartus – šią problemą galėtų išspręsti Nacionalinės koncertų salės atsiradimas.
Pristatomi šalies kultūros pasiekimai
Atnaujintoje strategijoje pristatoma ne tik tai, ko šiandieninis Lietuvos kultūros laukas stokoja, bet randama vietos ir jo pasiekimams. Apie tai interviu 15min buvo užsiminęs ir kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, teigęs, jog norėtų, kad strategijos tonas pasikeistų ir joje būtų kalbama ne tik apie trūkumus.
Strategijos projekte skiriamas dėmesys šalies kultūros laimėjimams po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą: minimos moderniai veikiančios ir visuomenei patrauklios institucijos, sustiprėjusi tarptautinė Lietuvos kultūros sklaida, kultūros decentralizacija, išaugęs nevyriausybinių organizacijų vaidmuo ir t.t.
Kultūros ministerija pastabas ir pasiūlymus dėl kultūros strategijos projekto priima iki gegužės 14 d.
