„Baltiškąja Zakopane“ turėjusiame tapti kurorte – daug išlikusių Tiškevičių epochos metu statytų vilų, vasarnamių. Aristokratiškasis vasarvietės-kurorto kūrimo šimtmetis prasidėjo 1824 m., kai Palangą įsigijo Mykolas Tiškevičius. Miesto plėtra ypač suintensyvėjo antroje XIX a. pusėje, grafams iš Zubovų šeimos įsigijus dvarą Kretingoje ir pradėjus gerokai dažniau lankytis pajūry.
Nuo tada statytos atskiros rezidencijos tolimesniems Tiškevičių giminaičiams ir draugams. Prie Birutės kalno iškilo rūmai, įkurtas parkas, suplanuotas naujas vasarnamių kvartalas, pastatytas kurhauzas, sutvarkyta pliažo infrastruktūra ir kt. Taip iki 1907-ųjų kurortas tapo pamėgtas ir kitų aristokratų šeimų, kurios atvykdavo ilsėtis tiek iš prūsų žemių, tiek iš Lenkijos, Podolės.
Planuojant pasivaikščiojimus Palangoje, kviečiame naujai atrasti ir pažinti penkis grafų laikmetį menančius statinius.
Grafų Tiškevičių rūmai (Vytauto g. 17)
Kaip teigia viena gido bendraautorių Viltė Migonytė-Petrulienė, Palangos kaip kurorto gimimą žymi Tiškevičių rūmai su šalia įrengtu parku. Istorizmo stiliaus rūmų statybą užsakė Feliksas ir Antanina Tiškevičiai.
1907 m. baigtame statyti dvare buvo įdiegti moderniausi to meto įrengimai: kanalizacija, karšto ir šalto vandens tiekimas, centrinis šildymas, liftas virtuvėje ir kt. Net ir šiandien lankytojų pamėgta, kiekvieno atostogautojo nuotraukų albume užfiksuota liūto skulptūra buvo atgabenta iš Paryžiaus.
1939 m. čia nesėkmingai planuota įkurti reprezentacinę Lietuvos Respublikos Prezidento vasaros rezidenciją, nuo 1963 m. iki šiandien veikia Palangos gintaro muziejus.
Palangos jūros tiltas
Palangos tilto istorija taip pat siejama su Tiškevičių epocha. Paplūdimyje pirmąjį Palangos tiltą grafai pastatė 1882 metais, jis buvo skirtas jūra gabenamiems kroviniams iškrauti.
Vieta jau nuo seno pamėgta poilsiautojų, tad čia nutiestas arklinis siaurasis krovininis geležinkelis sezono metu buvo naudojamas ne taip intensyviai. XIX a. pabaigoje dėl susidariusių seklumų tiltą nesėkmingai bandyta pailginti. Nebelikus galimybės švartuotis laivams, tilto funkcija liko tik pramoginė.
Po 1932 m. atnaujinimo darbų ant tilto pastatyta kavinė ir kioskas, kiek toliau – restoranas su muzikos ir šokių sale, šalia įrengtos kabinos su išėjimu į jūrą. Buvo juokaujama, jog promenada judrumu primena Brodvėjaus bulvarą. Taip teigti galima ir šiandien, nors minėtų traukos objektų nebeliko.
Kurhauzas (Vytauto g. 45)
XIX a. aštuntame dešimtmetyje, pagal ano meto Europoje vyravusią tradiciją, Palangoje iškilo vienas svarbiausių kurorto pastatų – kurhauzas, skirtas sezoniniams pasilinksminimams. Statybas inicijavęs grafas Juozapas Tiškevičius pastatą pavertė istorizmo ir moderno stiliaus pilaite, supama parko ir liepų alėjos.
Kaip teigiama gide, kurhauze veikė restoranas, viešbutis, šokių, koncertų ir vaidinimų salė. Nuo 1932 m. didžiojoje salėje galėjo tilpti daugiau kaip 600 žmonių, kuriuos aptarnaudavo 30 personalo darbuotojų. Čia būdavo patiekiami „moderniškai“ pagaminti pietūs. Tai buvo vienintelė vieta Palangoje, kur buvo galima kasdien užsisakyti ir šiltųjų vonių procedūrų.
Vila „Anapilis“ (Birutės al. 34A)
Analogų Lietuvos kurortinės architektūros panoramoje neturinti šveicariško stiliaus vila iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Kretingos grafienei Sofijai Tiškevičienei, todėl vadinta jos vardu. „Anapiliu“ vila praminta po karo, kai vasaros rezidenciją nusipirko bankininkai broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai.
Tarpukariu vila garsėjo bohemiška aura, joje mėgo linksmintis prezidentas Aleksandras Stulginskis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti. Antrojo pasaulinio karo metais pastatas buvo nacionalizuotas, pritaikytas gyvenamajai paskirčiai. Vėliau viloje įsikūrė „Jūratės“ sanatorijos klubas. Šiuo metu čia veikia Palangos miesto muziejus.
Vila „Baltoji“ (Birutės al. 33)
Anot architektūros istorikės V. Migonytės-Petrulienės, vila „Baltoji“ yra viena iš nedaugelio istorinių kurorto mūrinių vilų, išsiskiriančių grakščiomis formomis ir dinamišku tūriu, o stilistika artima itališkiems dvareliams. Vilą XIX a. pradžioje statėsi grafas Juozapas Tiškevičius, o po jo mirties čia gyveno Marija Tiškevičiūtė.
„Baltoji“ sulaukdavo garsių svečių. Grafaitė Marija buvo ypač aktyvi visuomenės veikėja, todėl jos namuose lankydavosi intelektualai, pavyzdžiui, bičiulis kunigas Jonas Mačiulis-Maironis. Pasikeitus savininkams, XX a. ketvirtame dešimtmetyje kasmet keturioms savaitėms sezono metu čia su šeima apsistodavo prezidentas Antanas Smetona. Į Palangą jį atlydėdavo visa svita tarnų ir patarėjų.
Daugiau apie žinomus bei kitus ne mažiau dėmesio vertus architektūrinius objektus Palangoje ir Šventojoje skaitykite neseniai pasirodžiusiame leidyklos „Lapas“ Palangos architektūros gide. Knygos autoriai Viltė Migonytė-Petrulienė, Liutauras Nekrošius, Vaidas Petrulis, Martynas Mankus ir Marija Drėmaitė.
