XXVI-ojo Vilniaus aukciono rinkinio ryškiausiu akcentu tapo pirmą kartą viešai pristatytas raritetinis Petro Kalpoko (1880-1945) 1904 metų peizažas. Dėl šio kūrinio įnirtingai varžėsi du pretendentai – nuo pradinės 49 000 litų sumos kaina azartiškai kilo, kol galiausiai kūrinys atiteko pirkėjui, pasiūliusiam 70 000 litų sumą. Pasiekta suma atspindi kelis aukščiausius kainų įvertinimus – brangiausiai parduoto kūrinio Vilniaus aukciono istorijoje ir asmeninio autoriaus (P. Kalpoko) kainos už kūrinį.
Aukcione taip pat ženkliai pakeltos Adomo Galdiko (1893-1969) darbų kainos. Ankstyvojo kūrybos laikotarpio 1925-1926 metų „Žydo Barucho portretas“ aukcione nupirktas už 46 000 litų (pradinė 31 000 lt). Tai buvo antrasis brangiausias XXVI Vilniaus aukciono kūrinys. Užfiksuotas įvertinimas yra aukščiausia suma per Vilniaus aukcionų istorją sumokėta už A. Galdiko kūrinį. Kitas A. Galdiko kūrinys – „Peizažas“ aukcione nupirktas už 1200 litų. Susumavus visus aukcionų rezultatus A. Galdikas dabar yra antrasis tarp perkamiausių autorių, už kurio kūrinius Vilniaus aukcione iki šiol yra sumokėta 134 200 litų.
Šiame aukcione didžiausią kilimo intervalą pasiekė Jono Vaičio (1903-1963) ankstyvas 1929 metų tapybos darbas „Brazilka“. Nuo 4800 litų kaina pakilo net iki 17 000 litų. Tai yra brangiausiai nupirktas J. Vaičio darbas Vilniaus aukcionų istorijoje.
Vilniaus aukcionas užfiksavo ne tik žymaus dailininko, bet ir menotyrininko, bene didžiausio Vilniaus miesto tyrinėtojo – Vlado Drėmos kūrinio kainą. Pirmą kartą viešai pristatytas V. Drėmos linoraižinys „Pamaldusai Vilniaus miestas“ aukcione nupirktas už 1900 litų (pradinė 1600 litų).
Šįkart aukcione buvo nupirkti ir kiti žinomų lietuvių autorių kūriniai: Leono Katino darbas „Iš ‘Teatrinio gyvenimo’ serijos” už 8600 litų, Rimvido Jankausko (Kampo) „Be pavadinimo“ už 7200 litų, Vinco Kisarausko „Be pavadinimo“ už 4900 litų, Sofijos Veiverytės „Autoportretas“ už 3600 litų bei kiti.
