15min atsiųstame atsakyme, Kultūros ministerijos atstovai teigia, jog autorių teisių organizacijos žinių dėl programos ateities turėtų sulaukti jau netrukus.
„Kultūros ministerija nuo vasario mėnesio (praktiškai kiekvieną savaitę) dalyvauja diskusijose su autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacijomis dėl autoriams paskirstomo kompensacinio atlyginimo, surenkamo už parduotas tuščias laikmenas. Tačiau kol kas vieningo sutarimo dėl šių lėšų administravimo modelio nerasta.
Kultūros ministerija siekia, kad kompensacinio atlyginimo surinkimas ir paskirstymas būtų atliekamas kiek įmanoma skaidresniu būdu. Ieškodama tinkamo kompensacinio atlyginimo paskirstymo mechanizmo Kultūros ministerija taip pat siekia įgyvendinti 2017 metais jai pateiktas Valstybės kontrolės išvadas ir rekomendacijas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą Kultūros ministerija Vyriausybei numačiusi teikti pirmadienį“, – teigė Kultūros ministerijos Ryšių su visuomene ir strateginės komunikacijos skyriaus atstovai.
Autorių ir atlikėjų asociacijos: Kultūros ministerija užsispyrė dėl dalies mūsų narių pinigų
Kaip teigiama autorių ir atlikėjų asociacijų išplatintame pranešime, programai finansuoti Kultūros ministerija paprastai atsiriekdavo lygiai ketvirtadalį viso per metus surenkamo kompensacinio atlyginimo, kuris dar vadinamas Tuščios laikmenos mokesčiu. Šiuo metu kompensacinį atlyginimą už kūrinių atkūrimą asmeniniais tikslais autoriams, atlikėjams ir prodiuseriams surenkančios gretutinių teisių asociacijos AGATA sąskaitoje guli beveik 800 tūkst. eurų, dėl kurių dalybų Kultūros ministerija nepriima sprendimų po to, kai Valstybės kontrolė liepė ministerijai atsisakyti šios funkcijos, kadangi tai nėra biudžeto, o pačių kūrėjų ir atlikėjų lėšos.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad pernai Kultūros ministerijai padalijus lėšas dalis organizacijų liko nepatenkintos, todėl imta ieškoti kaltųjų. Nepasitarusi su šių lėšų savininkais, Kultūros ministerija ėmėsi daryti savo tvarką – sugalvojo šių pinigų skirstymo funkciją perleisti Kultūros tarybai. Suprantama, mes, teisių turėtojus atstovaujančios organizacijos, tam pasipriešinome, nes jau ir pačiai ministerijai dėl programos lėšų skirstymo turėjome priekaištų. Mes siūlėme daug įvairių variantų, kas ir kaip turėtų skirstyti tą kompensacinio atlyginimo ketvirtadalį, bet nė vienam sprendimui nebuvo pritarta. Negana to, pačios ministerijos nusistatytas terminas skelbti programos kvietimą gegužę jau pasibaigė“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA vadovė Agnė Masalskytė.
Autorių ir atlikėjų asociacijos prieš kurį laiką kreipėsi į Seimo kultūros komitetą. Prieš tai kartu rengė įstatymo pataisas, kurios leistų asociacijoms didžiąją dalį šios programos lėšų tiesiogiai paskirstyti autoriams ir gretutinių teisių objektams pagal jų atstovaujamų narių skaičių, o dalis jų nukeliautų į šių organizacijų fondus ir būtų išdalijami tiek autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, tiek kūrybinės veiklos projektams finansuoti.
„Balandžio 7 d. šis klausimas buvo įtrauktas į Seimo Kultūros komiteto posėdžio darbotvarkę. Iš jos vadovo Ramūno Karbauskio sulaukėme palaikymo – komiteto pirmininkas pareiškė, kad kompensacinį atlyginimą turėtų paskirstyti tie, kam lėšos ir priklauso. Įstatymo pataisas nusiuntėme Kultūros ministerijai, kad organizuotų įstatymo pakeitimų paketo pateikimą Seimui. Labai tikėjomės, kad tai įvyks dar pavasario sesijoje. Deja, ministerija atsitvėrė tylos siena ir dabar jau visiškai nebeaišku, kas bus toliau“, – sakė audiovizualinių kūrinių autorių asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.
Įvairių sričių Lietuvos autorius vienijančios asociacijos LATGA vadovas Jonas Liniauskas akcentavo, kad asociacijos pačios turi savo fondus, iš kurių finansuoja įvairius projektus, turi patirties jų valdyme ir lėšų paskirstyme, tad ir be ministerijos pagalbos susitvarkytų su pinigų padalijimo iššūkiu. Vis dėlto, siekiant didesnio skaidrumo, ministerijai buvo siūlyta į lėšas skirstančių ekspertų komisijas deleguoti savo atstovus.
