Vienas didžiausių Baltijos kelio minėjimo renginių – daugiau nei 600 km ilgio bėgimas per tris Baltijos šalis, pavadintas „Širdis plaka Baltijai“. Organizatoriai viliasi, kad prie akcijos prisidės apie pusė milijono dalyvių, nubėgdami vadinamąjį savo kilometrą ar keletą metrų. Bėgimą ves apie 300 sportininkų – po 100 iš kiekvienos Baltijos šalies. Šalių bėgikai neš laišką kitai tautai. Laiškas bus užrašytas trimis kalbomis: lietuviškai, latviškai ir estiškai. Laiškas – tai žinia, palinkėjimas kitos tautos žmonėms. Kiekvieną žinią Latvijos prezidentas Valdis Zatleris perskaitys baigiamajame „Širdis plaka Baltijai“ renginyje, kuris įvyks rugpjūčio 23 d., 20 val., Rygoje.
24 valandas truksiantis bėgimas prasidės Taline ir Vilniuje. Iš pirmojo miesto į Rygą bėgikai keliaus 388 kilometrus, iš antrojo – 290, iš viso tai sudarys 678 kilometrus. Lietuvos bėgikus iš Lietuvos sostinės Arkikatedros aikštės išlydės prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vedantieji su Lietuvos vėliavos spalvomis nudažyta apranga bėgs iki Rygos Nepriklausomybės paminklo pasikeisdami po kilometrą. Visi norintieji galės prisijungti prie jų pasirinktose vietose, „savo kilometrą“ galima pasirinkti ir užsiregistruoti čia.
Kiekvienas dalyvis, bėgsiantis „Širdis plaka Baltijai“ bėgime, gaus širdies ritmo matuoklį. Matuokliais gaunami duomenys bus susinchronizuoti su palydovu, kuriuo visų bėgikų širdies ritmai bus užrašyti į vieną kardiogramą. Tai bus ilgiausia, rekordinė kardiograma pasaulyje. Taip pat visi norintys galės „gyvai“ stebėti bėgikų pulsą internetu. Rajonų savivaldybės bėgimo metu suteiks greitosios medicininės pagalbos automobilius, policijos palydą bei užtikrins eismo reguliavimą.
Flashmob Baltijos keliui
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kartu su Vilniaus flashmob klubu inicijuoja flashmob akciją Baltijos kelio 20-mečiui paminėti. Akcijos idėja – žmonių grupė tam tikrą valandą netikėtai susirinks į vieną vietą, ir, pasipuošę lietuviška atributika, atliks tam tikrą teminį „vaidinimą“ (t.y. flashmob).
Jo esmė – akcijos dalyviai žmonių lankomoje miesto erdvėje sustos į grandinę ir, susikibę rankomis, sudainuos „Bunda jau Baltija“ imituodami Baltijos kelią. Po 5 minučių jie išsiskirstys taip pat netikėtai, kaip susirinko.
Baltijos kelio istorija
Baltijos kelias – tai 650 km (kitais duomenimis – 595 km) ilgio susikibusių žmonių grandinė. 1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Ribentropo-Molotovo pakto metines, žmonės laikydamiesi rankomis sujungė trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną.
Tąsyk lygiai 19 val. šimtų tūkstančių žmonių grandinė nusidriekė nuo Gedimino bokšto Vilniuje per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai gyva grandine per Baltijos valstybes simboliškai atskyrė jas nuo Sovietų Sąjungos. Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2–2,5 mln. žmonių, iš jų apie 1 mln. – iš Lietuvos.
Baltijos kelią organizavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis, Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Jis yra įtrauktas į Guinnesso pasaulio rekordų knygą kaip ilgiausia žmonių grandinė. Po dvejų metų pasaulis pripažino nepriklausomas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybes.
Minėjimo renginių programa
Rugpjūčio 21 d.
10 val. Tarptautinio 18-ojo estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ startas Katedros aikštėje.
16 val. Latvijos valstybinio archyvo paroda „Prahos pavasario ir Chartijos 77 atgarsiai Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse“. Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Rugpjūčio 22 d.
10 val. Motociklų važiavimo Baltijos keliu Vilnius–Ryga–Talinas startas Nepriklausomybės aikštėje.
12 val. Memorialinio ženklo ant buvusio KGB pastato sienos, nusakančio pastato paskirtį okupacijų metu, ir atminimo plokštės, skirtos partizano Petro Vizbaro-Vapsvos žūties vietos įamžinimui, atidengimas.
18 val. Estafetinio bėgimo „Širdis plaka Baltijai“ startas Katedros aikštėje.
Rugpjūčio 23 d.
12 val. Plaukimo baidare Vilnius–Ryga–Talinas startas prie Mindaugo tilto.
12.30 val. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
14 val. Baltijos Asamblėjos deglo sutikimas Nepriklausomybės aikštėje.
14.45 val. Parodų „Bunda jau Baltija“ (Seimo kanceliarija) ir „Baltijos kelias – kelias į Nepriklausomybę“ (Lietuvos M.Mažvydo nacionalinė biblioteka) atidarymas Seimo parodų galerijoje.
17 val. Daukanto aikštėje, Vilniuje, Piliečių Santalka ir M.K.Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas kviečia pagerbti Vytauto Pociūno atminimą. Skambės žuvusiam pulkininkui skirta muzika.
17 –18.30 val. Seime atvirų durų valandos.
17. 30 val. flashmob akcija „Baltijos keliui 20“.
18 val. Iškilminga skautų ir jaunųjų šaulių rikiuotė Katedros aikštėje.
18.30 val. Minėjimas-koncertas Katedros aikštėje.
19.00 val. Skamba daina „Ärgake Baltimmaad, Atmostas Baltija, Bunda jau Baltija“. Skambant dainai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje bei šių šalių atstovybėse užsienyje, žmonės susikimba rankomis.
20.00 val. Vilniaus mokytojų namų kiemelyje bus rodomi dokumentiniai filmai „Dar sykį! LIE-TU-VA!“ ir „Baltijos kelias“.
