Rimantas Daugintis (1944-1990) talentingas, bet primirštas mūsų dienomis skulptorius. Šiais metais gegužės 21 dieną minėsime Baubliuose, Kartenos valsčiuje gimusio menininko 80-ąsias gimimo metines. Tačiau menininko jau virš 30 metų nėra tarp mūsų.
Kaip rašo menotyrininkė prof. dr. Ramutė Rachlevičiūtė, personalinėje parodoje Baroti galerijoje pristatoma kamerinės bronzos skulptūros: “Džiaukis, žmogeli, kol šviečia saulelė“ (1981); „Labas vakaras“, „Lopšinė“ (abi – 1984); „Kristoforas prie Vilnelės“, „Labai pikta“ ir „Pegasas“ (visos tryt – (1985); „Mergaitė su paukščiu“, „Migrantai“, „Mąstanti nendrė“ ir „Gulago madona“ (visos keturios -1989) pasižyminčios įsimintinu ekspresyviu individualiu braižu, laužyta groteskiška forma sumišusia su lyrizmu, liaudišku sąmojumi ir poetiška gaida. Eksponuojami medaliai, skirti Knygų bičiulių draugijai, Ekslibrisų bienalei (1986, 1987), piešiniai, skulptoriaus portretinės fotografijos, kurias padarė fotomenininkai Bernardas Aleknavičius ir Rimanto Dichavičiaus įamžintas skulptoriaus dirbtuvės vaizdas.
Juozo Kėdainio ir Gedimino Jokūbonio mokinys anksti iš kitų išskyrė talentu, įdomiais kūriniais ir technologiniais eksperimentais. Priklausantis šlovingai skulptorių kartai, jo bendraamžiai: Algirdas Bosas, Regimantas Midvikis, Algirdas Bosas, Daliūtė Matulaitė, Petras Mazūras, Steponas Šarapovas, Stanislovas Kuzma, Dovydas Zundelovičius ir kt.
Daugintis kūrė dekoratvyines skulptūras, smulkiąją plastiką, portretus, interjero kompozicijas, reljefus, medalius. Naudojo medį, terakotą, bet dažniausiai autorinę galvanoplastikos techniką ir nepačiupinėjus, nepakilnojus skulptūrą sunku įvardinti medžiagą, iš kurios ji padaryta. Personalinėje Baroti galerijoje eksponuojami šia unikalia autorine technika sukurti kūriniai: „Daina apie tėviškę“ (1982), „Kermošius“ ir „Reljefas“ (abu – 1983); „Giesmė“ ir „Nuotaka Prokrustui“ (abu -1984).
Nors nuo 1971 metų, kai baigė Lietuvos valstybinį institutą skulptorius aktyviai dalyvavo parodose, bet individualią parodą spėjo surengti tik vieną 1985 metais Vilniuje, P. Cvirkos dailės salone. Kitos individualios parodos buvo surengtos po jo mirties: Vilniuje (1991-1992, 2003, 2014), Kretingoje (2000 ir 2015) ir Mažeikiuose (2000).
2024 m. antrąjį pusmetį rengiamoje „Pasaulio Žemaičių dailės parodoje“ dvi salės bus skirtos skulptoriui Rimantui Dauginčiui, nes jis yra vienas žemaičių dailės parodų rengimo sumanytojų.
Kūrybiniu palikimu, jo sklaida rūpinasi keramikė, Rimanto Dauginčio našlė Daiva Aureija Daugintienė. Kūrinių turi įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės ir Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejai.
2007 metais LDS leidykla išleido albumą Rimantas Daugintis, 1944–1990, Sudarytoja Daiva Aurelija Daugintienė, Danutė Zovienė.
