„Spektaklis gyvas ir jaunas kaip mūsų komanda“, – teigia režisierius Kirilas Glušajevas.
Šiuo metu „jaunos ir gyvos“ komandos nariai dirba skirtinguose projektuose visoje Lietuvoje. Vieną ar kitą aktorių galima išvysti improvizacijų šou „Kitas Kampas“, E.Nekrošiaus spektaklyje „Idiotas“, Kauno dramos teatre pastatytame Artūro Areimos spektaklyje „Laimingi“, lietuvių seriale „Nemylimi“, bei daugelyje kitų. Tačiau bendrame scenos projekte jie susitinka gana retai ir „Batraištis“ yra bene vienintelė galimybė pamatyti didžiąją komandos dalį drauge kuriant spektaklį.
„Myliu, mylėjau, mylėsiu“ – pirmoji jaunų Lietuvos aktorių jau pamėgto šiuolaikinio rusų dramaturgo Aleksejaus Slapovskio pjesė. Pats ją išvertęs į lietuvių kalbą ir pavadinęs „Batraiščiu“, Kirilas Glušajevas drauge su aktoriais pristatė spektaklį kaip savo diplominį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2009 metais įvyko jo premjera Vilniaus Mažajame teatre, o šįmet nutarta perkelti spektaklį į eksperimentams ir ne tik atvirą Menų spaustuvės sceną.
Medžiagos pasirinkimą ir susidomėjimą tema lėmė paties režisieriaus patirtas išsiskyrimas. Taip jau nutiko, kad pjesė tinkamu metu atsidūrė tinkamoje vietoje – Kirilas Glušajevas ją suprato, prisijaukino ir nuoširdžiai pateikė publikai. Spektaklis retrospektyviai pasakoja apie vienintelę ir tikrą jaunystės meilę. Atrodytų banali graži pasaka, tačiau personažų charakteriai neleidžia spketakliui tokiam tapti. Žinant spketaklio atsiradimo prielaidas, gal ir nereikėtų stebėtis skirtinga priešingų lyčių traktuote.
Vyrai spektaklyje yra atviri, nesidrovintys savo kitoniškumo, tačiau ne visai laisvi – jų laimė priklauso ne tik nuo jų pačių. Tuo tarpu moterys yra manipuliatorės, vyrų išnaudotojos, leidžiančios sau veikti kaip tik pačios tuo metu geidžia. Netipiškas variantas, tiesa? Todėl ir nekeista, kad tarp vyrų ir moterų kylantys nesusipratimai iš dramatiškų tampa ironiškais, juokingais. Į žiūrovų sielas aktoriai beldžiasi apie skaudžius dalykus kalbėdami paprastai, žmoniškai ir šviesiai.
