Pažintis su M.K.Čiurlioniu Gento dailės muziejuje prasideda stilizuoto miško aplinkoje, kur girdisi lietuviškai įskaityti menininko laiškai mylimajai Sofijai Kymantaitei. Šių laiškų ištraukos anglų ir olandų kalbomis dideliu šriftu užrašytos ir ant sienų.
 |
| Parodos „M.K.Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą“ atidarymas. |
Aštuoniose erdvėse parodos organizatoriai M.K.Čiurlionio kūrybą suskirstė ne chronologine seka, kaip Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, o temomis, kurios pristato įvairias šios asmenybės kūrybos briaunas.
„Mes stengėmės M.K.Čiurlionį pristatyti naujai, todėl nusprendėme jo kūrybą atskleisti skirtingomis temomis: gamta, fotografija, santykis su Lietuva, muzika, sonatos, metų laikai, įsivaizduojamos kelionės, kuriose jis su savo vaizduote nusikelia į Indiją, Egiptą, Mesopotamiją“, – pasakojo parodos kuratorius Johanas de Smetas.
Parodos lankytojams siūloma pajusti tiek šviesiąją, tiek tamsiąją M.K.Čiurlionio pusę – vienoje salėje medžių figūros stovi šviesoje, o kitoje – miškas prietemoje. Čia visi žiūrovai gali prisėsti ir pasiklausyti kompozitoriaus simfonijos „Miške“.
 |
| Paroda „M.K.Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą“ |
„M.K.Čiurlionio darbus sugalvojome papildyti septynių Vakarų Europos simbolistų kūriniais. Gražu matyti, kaip šie skirtingų šalių menininkai dera kartu. Jų darbai pasižymi idėjų, technikos, gamtos matymo panašumais, – teigė Gento dailės muziejaus atstovas. – Įspūdinga, kaip M.K.Čiurlionis muzikos techniką, motyvus perkelia į dailę. Taip pat be galo įdomu, kaip jis nuo simbolizmo pereina į abstrakciją be teorinės bazės, neišmanydamas technikos – tai intriguoja.“
Belgų parodų kuratoriai neslėpė, kad apie M.K.Čiurlionį sužinojo vos prieš porą metų, kai Gento dailės muziejaus direktorius mūsų šalies menininką atrado po viešnagės Taline. Deja, pradėjęs kurti planus apie būsimą parodą Gente, muziejaus direktorius susirgo ir pernai mirė. Vis dėlto idėja apie lietuvių menininko pristatymą Belgijoje išliko ir per pusę metų organizavimo darbų buvo sėkmingai įgyvendinta.
 |
| Gento dailės muziejaus parodos kuratorius Johanas de Smetas |
„Šią parodą vertinu puikiai – žmonės ją darė su meile. Čiurlionis čia pristatomas kaip gamtos žmogus – nuo jo laiškų, kuriuos jis rašo į Druskininkus, kur šlama pušys, – gerų žodžių kolegoms Belgijoje negailėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. – Įdomu, kad šią parodą sugalvota papildyti to meto simbolistų kūryba – gali įžvelgti labai įdomių paralelių. Lankytojams pristatoma istorinė pradžia su žemėlapiais, leidžianti aiškiau suprasti M.K.Čiurlionio gyvenimo istorinį kontekstą. Parodoje sukurta ir labai originali muziejinė scenografija.“
M.K.Čiurlionio kūrinių šeimininkas ypatingai džiaugėsi, kad Lietuvos kūrėjas tarptautinei bendruomenei atskleidžiamas ir per jo kurtą fotografiją.
 |
| Paroda „M.K.Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą“ |
„Nors visą laiką buvo žinomas M.K.Čiurlionio šeimos išsaugotas albumėlis, bet jo fotografija iki 2000 metų buvo pristatoma fragmentiškai. Čiurlionis buvo labai neturtingas, tačiau sugebėjo nusipirkti „Kodak“ fotoaparatą ir šiandien galime išvysti, ką jis pro savo objektyvą matė, kokie buvo jo draugai, kaip jis pats atrodė tuo metu. O ir jo kompozicijos pojūtis akivaizdžiai įrodo jo rankos ir akies talentą, – pasakojo O.Daugelis. – Kadangi negatyvų nėra, šiai parodai nuotraukas perfotografavome ir truputį padidinome. Mums smagu, kad ši kūrybos sritis pristatoma kaip lygiavertė, nes tai praplėtė jo pažinimą. Jis stojo greta dailininkų simbolistų, kurie darė ir fotografijas.“
Paroda „M.K.Čiurlionis. Svajonės apie Lietuvą“, kurios atidaryme dalyvavo aukšti Lietuvos ir ES valdžios, atsakingos už kultūrą, atstovai, veiks iki gruodžio 15 dienos. Gento dailės muziejus parodai ir katalogui bei papildomai informacijai apie ją išleido apie 200 tūkst. eurų. Tuo tarpu kūrinių atvežimu iki Belgijos ir jų draudimu rūpinosi Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus.
