Prieš porą metų I.Martinaitis viešėjo Lietuvoje kūrybiniais tikslais: į meninės rezidencijos projektą „ReziPro: Rezidencijos Provincijoje“ ji buvo pakviesta VšĮ „Šviesos raštas“ bendradarbiaujant su Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centru. Projekto „ReziPro“ metu užsienio fotografai kviečiami kurti Lietuvos miesteliuose, o sukurti darbai vėliau tampa parodomis. Fotomenininkė Ieva Martinaitis 2018 m. praleido tris savaites Kelmės rajono miestelyje Kražiuose ir šiais metais sugrįžta atgal parodos pavidalu: kaip įžanga į 17-ąjį fotomeno festivalį „Kaunas Photo“ bei svečiuojantis Kražių festivalyje, rugpjūčio 15 d. 19 val. bus atidaryta menininkės paroda „Mano dienos Kražiuose“. Parodą bus galima aplankyti iki rugsėjo 30 d. Kražių M.K.Sarbievijaus kultūros centre.
Su šiuo metu su dėl pandemijos negalinčia atvykti menininke pasikalbėjo fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ koordinatorė Karolina Krinickaitė.
– Ką įdomaus patyrėte Kražiuose „ReziPro“ meninės rezidencijos metu?
– Vienas įdomiausių dalykų buvo pamatyti, kaip žmonės ruošiasi žiemai. Brazilijoje mes to daug nejaučiame, klimato kaitos. Kražiuose mačiau, kaip vaikai mėgaujasi vasaros pabaiga, šeimos ruošiasi žiemai.
Kitas aspektas būtų kultūrinis: atmintis ir švietimas yra svarbūs miestelyje.
– Ar jums gyvenimo būdas Kražiuose atrodė patogus jūsų fotografavimo stiliui? Galbūt reikėjo per naują save išrasti kaip fotografę?
– Viskas buvo tobula. Tai mano fotografinis stilius: vaikštinėti, stebėti, kaip vyksta gyvenimas, ir netrukdant pabandyti išsaugoti akimirką. Taip pat man padėjo mieli žmonės, mane pakvietę pamatyti savo gyvenimą iš arčiau, artimiau. Esu dėkinga šiems žmonėms, jie man padėjo išvysti daugiau intymumo, kurio nebūčiau galėjusi pamatyti iš toli.
– Kas jus labiausiai nustebino Kražiuose ar apskritai Lietuvoje?
– Tyla… Aš gyvenu labai triukšmingame mieste ir grįžus iš Lietuvos buvo sunku adaptuotis dėl triukšmo... Tai buvo beprotiška.
– Ko pasiilgstate iš Kražių būdama namie San Paule?
– Žmonių ir obuolių. Pasiilgstu žmonių. Turėjau galimybę sutikti tikrai gražių žmonių… Laiko, kurį jie praleido su manimi, parodė, kaip jie gyvena, galvoja ir veikia.
Turėti galimybę įsijausti į kitokią realybę buvo nuostabu. Be abejo, vyksta globalizacija ir mes žinome daugiau bendrų dalykų, tačiau diena iš dienos galime suprasti kokios nors šalies kultūrą: kaip jie galvoja apie gyvenimą, švietimą, maistą, tikslus, laiko praleidimą ir pan. Būtent šiuo atžvilgiu man tai buvo turtinga patirtis.
– Ko jūs ar Brazilijos gyventojai galėtumėte pasimokyti iš lietuvių, iš kražiškių?
– Buvau ten, Kražiuose, pirmąją mokslo metų pradžios dieną. Mano šeima visada suprato švietimo svarbą, bet ši diena buvo emocinga ir ypatinga. Tiek daug dėmesio, pagarbos ir prasmės šiam svarbiam dalykui: švietimui. Tai rodo ir Kražių kultūros centras: kaip svarbu mokytis, atsiminti ir išsaugoti atmintį.
Brazilija yra didelė šalis ir kiekviena vietovė yra skirtinga, tačiau visus šiuos klausimus mes sprendžiame kitaip.
KAUNAS PHOTO – ilgiausiai be pertraukų rengiamas kasmetis tarptautinis fotomeno festivalis Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Nuo 2004 m. festivalį organizuoja viešoji įstaiga „Šviesos raštas“. Festivalis laikomas vienu svarbiausių tęstinių meno renginių Lietuvoje. Festivalis yra pasaulinės „Festivals of Light“ organizacijos narys. Festivalio įkūrėjas ir meno vadovas Mindaugas Kavaliauskas.
