Kaip 15min rašė anksčiau, kai kurios meno ir kultūros institucijos Vakaruose taip pat prašo viešo Rusijos menininkų nepritarimo Vladimiro Putino politikai.
Savo pozicijas išsako vis daugiau lietuvių kultūros ir meno įstaigų, svarstydamos, kaip galėtų padėti Ukrainai.
Kultūros analitikas V.Jauniškis: pauzė nepakenktų
Vertindamas Kultūros ministerijos poziciją karo metu kultūros analitikas Vaidas Jauniškis teigia, kad ministerija savo vaidmenį jau atliko.
„Kultūros ministro pareiškimas dėl Rimo Tumino bei apskritai bendradarbiavimo su rusų atlikėjais, projektais tai labai išryškino“, – 15min sakė pašnekovas.
Kritiko nuomone, Lietuvos menininkai, dirbantys oficialiose valstybinėse įstaigose, turėtų atsisakyti projektų Rusijoje: „Dirbti dviem priešiškoms šalims tarytum dirbti rafinuotų dvigubų agentų pasaulyje.“
Dar iki karo dažnai buvo girdima, kad politikos ir kultūros painioti nevertėtų, tačiau V.Jauniškis teigia kitaip: „Manau, kad iki karo Ukrainoje pradžios nelabai susipratę žmonės arba labai užsiliūliavę savo meno lopšyje taip mąstydavo, tačiau visas menas yra politika, net jei jis ir nekalba politiškai. Jis vis tiek kam nors atstovauja.“
„Daugelis institucijų jau dabar nusprendė sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija, kaip su totalitarinio režimo valdomomis valstybėmis. Mano požiūriu, tai yra teisinga. Net jei tai būtų ir menininkų opozicionierių renginiai, priimančioje šalyje jie gali sulaukti pasipiktinimo, nes tai vis tiek būtų tos šalies pristatymas ir tam tikra propaganda. Todėl tam tikra pauzė tikrai nepakenktų“, – sakė jis.
Komentuodamas, kaip šio karo kontekste tuomet reikėtų vertinti rusų klasiką, pripažįstamą visame pasaulyje, jis teigė, kad reikėtų specialių apklausų bei pabandyti į viską pažvelgti blaiviau.
„Šis menas paprastai užliūliuodavo vakariečius savo magiškomis pavardėmis, – teigė V.Jauniškis. – Profesorius Alfredas Bumblauskas kažkuria proga yra ištaręs, kad kalbame viso labo apie 50-ies metų laikotarpį. Tai yra pernelyg trumpas laikas sprendžiant apie šalį, turinčią ilgą istoriją, ir jos reprezentaciją tarptautinėje arenoje. Be to, kai kurie politologai ne kartą minėjo: jeigu norite suprasti dabartinę Rusiją ir Putiną, reikia skaityti Dostojevskį. Dabar Rusijoje žmonės nori išreikšti savo poziciją, jie ir pergyvena, ir jaučia gėdą. Taip, reikia dėl to užjausti juos. Bet tokios gėdos būsenos Rusijoje dažnos jau nuo to paties Dostojevskio ir jo herojų laikų. Vadinasi, kažko niekaip nepasimokoma, nedaromos išvados.““
S.Kairys: „Šiuo laikotarpiu nepavyks laikytis viduriuko“
Tiesa, daug garsių Lietuvos menininkų palaiko ryšius su Rusijos liberalais ir disidentais, kaip antai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai režisierius Oskaras Koršunovas, dramaturgas Marius Ivaškevičius, choreografė Andželika Cholina.
Šių asmenybių ir R.Tumino nė iš tolo negalima lyginti.
Atsakydamas į klausimą, ar visiems, net ir aiškiai kritikuojantiems V.Putino agresiją, turi būti taikomos vienodos sąlygos, S.Kairys teigė:
„Šių asmenybių ir R.Tumino nė iš tolo negalima lyginti. Nė vienas iš jų nėra gavęs jau trijų apdovanojimų iš V.Putino rankų, nė vienas iš jų nėra kalbėjęs apie Putino minčių gylį ir proto aštrumą. Galų gale, nė vienas nežaidžia keisto žaidimo, kaip tą daro ponas R.Tuminas. Tačiau akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu nepavyks laikytis viduriuko, todėl žmonės iš esmės turi pergalvoti visus savo ryšius, juos nutraukti. Vienintelė išeitis yra palaikyti ryšius su Rusijos opozicijos veikėjais, disidentais ar kitais kovotojais už laisvę.“
Šiuo klausimu 15min pavyko susisiekti ir su pačiu O.Koršunovu. Jis patikino, kad visas darbas Rusijoje nutrauktas. Be to, režisierius tikisi, kad neseniai Sankt Peterburge pastatytas „Jelizaveta Bam“ spektaklis šioje šalyje nebebus rodomas.
Vis dėlto antradienį LRT KLASIKAI jis pasakė priešingą nuomonė. „Aš nemanau, kad šitas spektaklis neturėtų būti rodomas dabar“, – apie spektaklį „Jelizaveta Bam“ LRT KLASIKAI sakė O.Koršunovas.
„Man pavyko baigti darbus iki visų įvykių. Jei nebūtų pasibaigę, aš būčiau vienareikšmiškai išvažiavęs. Ir pareikalaučiau nuimti tą spektaklį. Jei jis nebūtų prieš karą. Tiesiog turinys priešinasi viskam, ką dabar Rusija daro“, – prieš tai 15min komentavo jis.
Režisierius pabrėžė, kad dalis jo spektaklių dažnai būdavo nukreipti prieš diktatūrą, todėl tokiu būdu ir jis pats bandė kovoti prieš sistemą.
Aš kovojau su ta sistema ir padėjau žmonėms, kurie kovojo prieš tą sistemą.
„Yra Rusija, kuri proputiniška, ir yra Rusija, kuri liberali ir priešinasi tam. Aš visada buvau su tais liberalais. Kiti mano spektakliai iš esmės priešinasi rusiškai oligarchinei diktatūrai. Su režisieriais labai įvairiai – kai kurie pritaria, kai kurie neutralūs.
Aš kovojau su ta sistema ir padėjau žmonėms, kurie kovojo su ta sistema. Manau, kad labai svarbu nelikti abejingiems. Apskritai, aš esu ir visi mano spektakliai yra prieš bet kokią diktatūrą – ar tai būtų putiniška, ar neputiniška. O šiuo atveju šie spektakliai buvo prieš putinišką diktatūrą kiekviena savo raide“, – 15min patikino O.Koršunovas.
Tuo metu dramaturgas M.Ivaškevičius taip pat labai aiškiai komunikuoja antidiktatūrinę, liberalią poziciją savo socialiniuose tinkluose, išreiškia stiprų palaikymą Ukrainai.
Vasario 28 d. oficialiame Andželikos Cholinos šokio teatro puslapyje paskelbtą: „Oficialu: režisierė-choreografė Anželika Cholina nutraukė savo kūrybinę veiklą šalies-agresoriaus teritorijoje ir grįžo į Vilnių.“
S.Kairys palaiko ryšius su Ukrainos kultūros ministru
Kultūros ministras S.Kairys patikino 15min šiuo metu palaikantis ryšius su Ukrainos kultūros ministru Aleksandru Tkačenka. Jiedu kalbėjosi, kaip šalių kultūros sektoriai galėtų vienas kitam padėti.
S.Kairys pažymėjo, kad šiuo metu teikiama humanitarinė pagalba, o ne mąstoma apie bendrus projektus. „Niekas nežino, kas bus rytoj. Galbūt mes visi turėsime rankoje ginklą ir slėpsimės nuo branduolinės atakos. Reikia suprasti situacijos rimtumą ir nebūti naiviems“, – kalbėjo jis.
Ko A.Tkačenka prašė S.Kairio? „Pirmiausia – ministras įvairiais formatais komunikuoja, neskirstydamas pagalbos prašymų į atskirus sektorius. Ukraina nori ginklų ir sankcijų. Tą kartoja ir kultūros ministras. O kalbant apie kultūros sektorių, tai A.Tkačenka prašo pagalbos kovojant su propaganda.
Mes esame pasiūlę pagalbą apsaugant kultūros ir meno vertybes, esančias muziejuose, tačiau kol kas to nereikia. Jų nuomone, jie kol kas ginasi ir kovoja už savo šalį.“
Baltijos šalių kultūros ministrai kviečia apsaugoti Europos informacinę erdvę
Kovo 1 d. pranešta, kad Lietuvos kultūros ministras S.Kairys, Latvijos kultūros ministras Nauris Puntulis ir Estijos kultūros ministras Tiitas Terikas bendru laišku kreipėsi į kitų Europos Sąjungos šalių kultūros ir audiovizualinių reikalų ministrus dėl Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų, kurstančių karą ir skleidžiančių dezinformaciją, retransliavimo sustabdymo.
Jame informuojama, kad praėjusią savaitę Lietuva, Latvija ir Estija, reaguodamos į grėsmę nacionaliniam saugumui keliančią skleidžiamą informaciją, remdamosi savo nacionaliniais įstatymais ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 3 straipsnio 3 dalimi, sustabdė šių Rusijos ir Baltarusijos televizijos programų laisvą retransliavimą dėl propagandos, karo ir tautinės neapykantos kurstymo, susijusio su Rusijos paskelbtu karu prieš Ukrainą: „Pirmais Baltijas Kanals Lietuva“ („PBK“), „TV Center International“, „RTR Planeta“, „Rossija 24“, „NTV Mir“, „NTV Mir Baltic“ ir „Belarus 24“.
Lietuvos kultūros ministerijos pagalba
Vasario 25 d. kultūros ministerija paskelbė kreipimąsi į kultūros įstaigas skatindama priimti bėgančius iš karo. Ar ministerija turi numačiusi konkretų planą, specialias programas, stipendijas ukrainiečių menininkams bei Rusijos ir Baltarusijos meno disidentams?
Pasak V.Jauniškio, reikėtų padėti ir karo pabėgėliams, ir disidentams: „Mąstyti apie tam tikras programas yra labai pageidautina. Jų jau dabar yra ir kai kurios organizacijos seniai prie to dirba.“
Jo požiūriu, Lietuvos institucijos prieš skelbdamos tam tikras programas turėtų pasikonsultuoti su jau užsienyje veikiančiomis.
„Kol kas procesai tik įgauna pagreitį, – teigė S.Kairys, – dabar mes kalbame apie karo zoną, pačią Ukrainą ir pagalbą jiems.“
Nors Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nebeįmanoma įvažiuoti į Lietuvą, taip pat ir koncertuoti joje, dalyvauti meno ir kultūros renginiuose, bet jau ir dabar kalbame apie humanitarines vizas, kitą pagalbą, pažymėjo S.Kairys.
„Jeigu tik turėtume tokią informaciją, sugalvotume ir prisidėtume, kad tie žmonės galėtų jaustis saugiai. Manau, kad tai yra savaime aišku“, – tikino ministras.
Taip pat vasario 25 d. Lietuvos kultūros taryba skatina permąstyti savo projektus, ypač jeigu jie susiję su Rusija.
„Akcentuodama pastarųjų dienų įvykius ir Rusijos vykdomus karinius veiksmus Ukrainoje, Taryba palaiko S.Kairio viešai išsakytą poziciją, kad kūrėjai ir atlikėjai iš Rusijos Lietuvoje yra nepageidaujami. Tarybos narių susirinkimas pritaria, kad būtina riboti Rusijos „minkštąją galią“.
Dėl aukščiau įvardytų įvykių ir Tarybos išsakytos pozicijos, aktyviai raginame Tarybos administruojamų lėšų finansavimą gavusius kultūros ir meno projektų vykdytojus, kurie buvo numatę veiklas su Rusijos piliečiais arba veiklas Rusijos teritorijoje, permąstyti savo planuojamų projektų ir iniciatyvų dalyvius, partnerius, sumanymų bei veiksmų kryptis prieš sutarčių pasirašymą.
Taryba atskirai svarstys tuos kultūros ir meno projektų atvejus, kurie yra susiję su opozicija.
Jeigu Tarybos administruojamų lėšų projektų finansavimo sutartys yra jau pasirašytos, o projektų įgyvendinimas apima veiklas, dalyvius, partnerius ar sumanymus, susijusius su Rusija, Taryba ragina projektų vykdytojus koreguoti projekto veiklas ir planus.
Informuojame, kad Taryba atskirai svarstys tuos kultūros ir meno projektų atvejus, kurie yra susiję su opozicija. Dėl tolimesnio projektų finansavimo ir įgyvendinimo kviečiame projektų vykdytojus konsultuotis su savo sričių ir programų kuratorėmis“, – teigiama LKT pranešime.
