Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei adresuotame kreipimesi teigiama, jog jį pasirašiusieji prašo leisti sudaryti Dailėtyros programos pirmakursių grupę, lanksčiau taikant rentabilumo principą.
„Jau pirmajame stojamųjų etape 9 Lietuvos piliečiai išreiškė norą studijuoti dailėtyrą Vilniuje. Leidus programai dalyvauti kituose etapuose, galbūt susirinktų ir būtina 10 studentų grupė. Kita vertus, 9 dailėtyros pirmakursiai – optimalus skaičius kokybiškoms studijoms, kai studentams galima skirti individualų dėmesį. Regis, tam negalėtų argumentuotai prieštarauti ir pati ŠMM, nes nustatė mažesnes – 4 ir 8 – studentų rentabilumo grupes kai kurioms kitoms humanitarinių mokslų studijų programoms“, – teigiama kreipimesi.
2018 m. gegužės 31 d. ŠMM įsakyme nurodoma, jog minimalus studentų skaičius menų studijų programose, geologijoje, biofizikoje, saugos inžinerijoje, klasikinėse studijose, vertimo, teologijos ir religijos studijų krypčių studijose yra 4 studentai, humanitarinių mokslų studijų krypčių grupėse, filologijoje ir archeologijoje – 8 studentai, tačiau menotyros studijos, matematika, informatika, veterinarija, inžinerija, sporto studijos ir kt. patenka į trečiąją kategoriją, kur rentabilią grupę sudaro 10 studentų.
Humanitarinių, socialinių, ugdymo mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių grupių programose minimalus studentų skaičius yra 15.
Kreipimesi taip pat akcentuojama programos svarba Lietuvos kultūros institucijoms, nes programa parengia kompetentingus specialistus, kurie jau kelis dešimtmečius kuruoja aukščiausio lygio parodas, kritiškai reflektuoja Lietuvos kultūros gyvenimą spaudoje, tyrinėja kultūros paveldą, rašo senosios ir šiuolaikinės kultūros istoriją, formuoja svarbiausių dailės institucijų veiklą ir reprezentuoja Lietuvą užsienio šalyse: „Visa tai vyksta šioje programoje dirbančių menotyrininkų – ryškių asmenybių, daug nusipelniusių Lietuvos kultūrai – dėka. Ne veltui keturiems iš jų – Giedrei Jankevičiūtei, Lolitai Jablonskienei, Helmutui Šabasevičiui ir Laimai Kreivytei – pastaraisiais metais skirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos.“
69 kreipimąsi pasirašę Lietuvos kultūros įstaigų darbuotojai, menininkai bei mokslininkai tikina, jog „būtų didžiulė klaida iš menotyrininkų, puikių savo srities specialistų, dirbtinai sugalvotomis ir jokiais tyrimais nepagrįstomis stojamųjų taisyklėmis atimti galimybę ugdyti jaunąją menotyrininkų kartą, o iš mūsų – būsimus kūrybingus darbuotojus bei kolegas.“
Praėjusią savaitę 15min kalbintas Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas teigė, jog galimybė VDA Dailėtyros programai leisti dalyvauti papildomame ir antrame priėmimo etapuose nėra numatyta saugant studentų interesą.
„Pirmojo priėmimo etapo metu sužinoję, kad jų pasirinkta studijų programa nesurenka minimalaus studentų skaičiaus, stojantieji turi galimybę rinktis kitas juos dominančias studijų programas. Jei būtų leista rinktis nerentabilias studijų programas antrajame etape ir jos net po antrojo etapo nesurinktų reikiamo studentų skaičiaus, stojantieji papildomame etape turėtų galimybę rinktis dažniausiai tik valstybės nefinansuojamas vietas, likusias kitose studijų programose. Tokiu atveju būtų pažeisti stojančiųjų teisėti lūkesčiai.
Anksčiau, kai minimalus skaičius studijų programoje nebūdavo fiksuojamas per pirmąjį bendrojo priėmimo etapą, pasitaikydavo atvejų, kad studijų programą po visų priėmimo etapų pasirinkus tik keletui stojančiųjų, būsimi studentai būdavo aukštosios mokyklos nuožiūra prijungiami prie kitos studijų programos, apie tai sužinodavo tik prieš pat mokslo metus ir kitų studijų pasirinkimo galimybės iš viso nebeturėdavo“, – kalbėjo viceministras.
