Eitynėse paprastai dalyvauja beveik visi šventės atlikėjai ir kūrėjai. Pasipuošę tautiniais kostiumais, atspindinčiais regionus, nešini miestus ir šalis pristatančia atributika tūkstančiai žmonių užlieja miesto gatves.
Prieš 16 val. prie Vilniaus Katedros jau buvo tiršta žmonių. Besibūriuojantys neslėpė – čia būti gera, ore justi toks stiprus vienybės jausmas, kad kai kuriems net akys drėksta.
Specialiai šventei Lietuvos nacionalinio muziejaus Tekstilės atkūrimo dirbtuvėse nuaudė septynių metrų ilgio juostą, kurioje dominuoja žalia spalva. Ji nešama eisenos priekyje, senesnės – ankstesnių metų juostos taip pat puoš eiseną.
Iš čia judant Vingio parko link miestas prisipildys dainos ir šokio.
Įsisukti į eiseną pasirengęs panevėžietis Remigijus pirmą kartą Dainų šventėje sudalyvavo prieš 50 metų – nuo to laiko yra sugrįžęs į ne vieną šventę.
„Nuo to laiko esu dalyvavęs turbūt keturiose Dainų šventėse. Man ši šventė daug kuo svarbi: pirmiausia tai yra prisiminimas apie jaunystę. Dar svarbesnis dalykas, kad čia būdamas suvoki, ką reiškia Lietuva, ką reiškia tauta. Suvažiuoja toks skaičius žmonių iš viso pasaulio. Mes labai daug bendravome ir su atvykusiais – užsieniečiai, kurie dalyvauja kolektyvuose, sako, kad tai yra unikalu. Iš tiesų, kai dainuojame, tvardomės, kad nepradėtume ašaroti – ant tiek jausmas kabina. Tik žinai, kad dar reikia ir padainuoti“, – neslėpė vyras.
Kokį prisiminimą jis išsineš iš šiųmetės šventės? „Turbūt, kad tai 100 metų jubiliejus ir kad viskas eina į pabaigą, todėl prisiminsime, kas vyksta dabar“, – kad senatvėje gali išgyventi tokias pilnatvės kupinas akimirkas džiaugėsi iš Panevėžio atvykęs šio miesto Kultūros centro mišraus choro „Čiūto“ atstovas.
Nuo vaikystės nuolatinė Dainų švenčių dalyvė Birutė 15min teigė, kad jai pirmiausia didžiulis džiaugsmas, kad visa Lietuva dainuoja.
„Didelis įspūdis – tūkstančiai žmonių. Antra, šventė prasideda labai iš anksto. Pradedame ruoštis prieš daug laiko: susitinkame, deriname repertuarą. O svarbiausia tikriausiai ta vienybė, bendrystė ir džiaugsmas, kad Lietuva nuostabi, dainuojanti“, – kalbėjo iš Kaišiadorių atvykusi Birutė.
Pasak jos, iš šiųmetės šventės išsineš geriausius prisiminimus – šiltą emociją, didelį organizatorių dėmesį daininkams.
„Nuoširdus buvimas, dainavimas ir paskata atskleisti savo emociją, save“, – kas išliks atminty, atskleidė Kaišiadorių motetų choro „Nona“ atstovė Birutė.
Gausybėje dalyvių yra ir tokių, kuriems ši Dainų šventė – pirmoji.
15min kalbinta Loreta sakė atvykusi su Kauno rajono kolektyvu „Kupolio rožė“.
„Man visada nuo vaikystės širdyje buvo svarbi vieta Lietuvos kultūrai, Lietuvos šokiui. Tam nuostabiam jausmui nerandu žodžių išreikšti, kai polkos keli akordai ir visų kojos kilnojasi, šypsenos – veiduose. Tai yra kažkas tokio. Ir aišku ta bendrystė. Turbūt girdėti iš balso, kad jaudinuosi. Tai yra nepakartojama, nenusakoma žodžiais. Tai yra, ką mes turime savo širdy, tai labai brangu, tauru“, – kalbėjo Loreta.
Ievai iš Garliavos tai taip pat pirmas kartas Dainų šventėje, bet veikiausiai tikrai ne – paskutinis.
„Tai yra neapsakomas jausmas būti kartu su kitais. Jausti tą jausmą kartu su daina“, - 15min teigė Ieva iš Garliavos kolektyvo „C.re.do“.
Šeštadienį sutiktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro vadovas Saulius Liausa teigė, kad Dainų šventė – tai mūsų pamatinė kultūra.
„Žmonės dainuoja savo tėvų, protėvių dainas, čia susiburia tradicijas puoselėjantys, savo kraštą mylintys žmonės“, – kalbėjo S.Liausa.
„Šimtmetis – kaip istorijos laikotarpis, ir šimtmetis – tarsi nesibaigianti daina, kurios žodžiai – mūsų valstybės ir mūsų kultūros istorija, ryškiai atsispindinti ir šimtametėje Dainų šventės tradicijoje“, – teigia organizatoriai.
„Daina – kertinis ir nepakeičiamas šios tradicijos žodis, į kurį susitelkia Dainų dienos kūrėjai, šventės programą sudarę iš svarbiausių ir skambiausių kūrinių, liudijančių kintantį laiką ir dainavimo kultūros kelią, įprasminančių mus – dainuojančią, kūrybingą tautą, skirtingais balsais atliepiančią tuos pačius dainos žodžius“, – tvirtina jie.
Specialiai Dainų dienai pastatytoje parko estradoje pasirodys 12 tūkst. atlikėjų.
Dainų diena „Kad giria žaliuotų“ apibendrins visą šimtmetį mininčios Dainų šventės savaitę.
