Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Dainų šventės pradininką primena paroda

Šiemet minimos vieno iš Dainų šventės pradininkų – Apolinaro Likerausko šimtas dvidešimtosios gimimo metinės. Vilniuje eksponuojama jo gyvenimo bei kūrybos fotografijų ir dokumentų paroda.
Dainų šventė (2014 m. liepos 3 d.)
Dainų šventė / Alfredo Pliadžio nuotr.

1924-ieji. Kaune įvyko pirmoji Lietuvos Dainų šventė. Mišrus jungtinis choras iš beveik trijų tūkstančių choristų sudainavo trisdešimt šešias harmonizuotas liaudies dainas. Chorui dirigavo Juozas Naujalis, Stasys Šimkus, Julius Štarka ir kiti žymūs Lietuvos muzikai.

Lietuvos dainų šventė įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, o šiai tradicijai atsirasti Lietuvoje padėjo dirigentas, dainininkas ir pedagogas – A.Likerauskas.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta jo dokumentų bei fotografijų paroda.

„Jis labai mylėjo gyvenimą. Jis mylėjo žmones, muziką, buvo optimistas. Jis visą gyvenimą ieškojo nišos, kur galėtų dirbti su muzika“, – pasakojo A. Likerausko dukra Živilė Likerauskaitė-Klusienė.    

A. Likerauskas mokėsi Kauno konservatorijos Dainavimo skyriuje. Ten susipažino su būsima žmona. Su ja susilaukė šešių vaikų.

Pirmasis apie tautinę dainų šventę pradėjo kalbėti kompozitorius Juozas Žilevičius, bet netrukus jis išvyko į Ameriką. Tuomet šią šventę organizuoti ėmėsi A. Likerauskas.

„Jis rašė savo memuaruose, kad Latvijoje jau buvo dainų šventė, atrodo, ir Estijoje, o Lietuva dar neturėjo. Tada jis sukvietė susirinkimą, kuriame buvo J. Naujalis. Jis pasiūlė, kiti sutiko ir jie ėmėsi darbo. Tai (A. Likerauskas) buvo vienas iš vicepirmininkų. Paskui kažkaip kitaip pasiskirstė, buvo jis antrasis vicepirmininkas, bet sakė: darbo buvo daug“, – pasakojo A. Likerausko dukra.

Po kelerių metų muzikas persikėlė į Šiaulius ir įsidarbino mokytojų seminarijoje, ten įsteigė „Apolinaro Likerausko Šiaulių muzikos mokyklą“.

Po to muzikos pedagogu dirbo Biržuose ir Alytuje, Panevėžyje įkūrė „Meno mylėtojų draugiją“.

Pasibaigus karui, jis buvo suimtas ir kalintas lageryje.

Paleistas į laisvę, įsteigė vaikų muzikos mokyklą Druskininkuose ir dirbo Vilniuje, o paskutinius gyvenimo metus praleido Antaviliuose.

„Paskutinis atsiminimas man yra, kai jis buvo komoje. Jis guli ir niūniuoja. Aš girdžiu, jis sako: pala, pala, ne ta gaida. Pažiūrėjusi į jį pasakiau: tu tikras muzikas“, – pasakojo A. Likerausko dukra.

A. Likerauskas jautęs pašaukimą tarnauti žmonėms, todėl visą gyvenimą skyręs visuomeninei veiklai, muzikai ir Lietuvai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos