„Lankydamosis ir rinkdamosis darbus dailininkų dirbtuvėse, archyvuose ir muziejuose dar kartą įsitikinome, kad lietuvių grafika yra įspūdinga ir turi labai turtingą palikimą. Prieš šio projekto dirbome devynis mėnesius, todėl šiandien mums – didelė šventė, – neslėpė viena parodos kuratorių Jurga Minčinauskienė. – Pagrindinis mūsų parodų ciklo tikslas – pažvelgti ne tradiciniu apžvalginiu būdu į grafikos istoriją, bet pasirinkti kūno kriterijų, kuris įdomiai ir savitai atspindėtų norimo laikotarpio grafikos vaizdą. Lietuvių grafika pasirodė labai kūniška, žmogaus kūnas pasirenkamas kaip vienas pagrindinių vaizdavimo objektų – nuo lengvai identifikuojamo, matomo kūno iki kūno užuominų, detalių ir nuojautų.“
Lankydamosis ir rinkdamosis menininkų kūrinius, dar kartą įsitikinome, kad lietuvių grafika yra įspūdinga ir turi labai turtingą palikimą.
Parodų cikle pristatoma 49 skirtingų kartų Lietuvos grafikų kūryba, kuri stilistiškai susiskirstyta pagal temas, pavadintas žmogaus kūno dalių („Širdis“, „Raumenys“, „Veidai“), veiksmų („Jėgos“, Įsikūnijimai“, „Atmintis“, „Jos kalba“), būsenų („Būsenos“) pavadinimais.
„Pasirinkome laikotarpį nuo 1980 metų, nes būtent tuo laiku lietuvių grafika išgyveno pakilimą, iki šių dienų, norėdamos aprėpti šiandien dar kuriančias tris menininkų kartas – nuo vyriausių iki pačių jauniausių. Tačiau parodose sąmoningai vengėme dailininkus skaidyti kartomis, nes jų darbai tarpusavyje labai organiškai sulipo ir paliudijo dėsnį, kad tam tikros tendencijos, jausmai, vaizdavimo būdai sieja menininkus, nepaisant kartų“, – aiškino J.Minčinauskienė.
Parodų lankytojai išvys ir nemažai primirštų ar dar niekada nematytų lietuvių grafikos aukso fondo kūrinių.
 |
| Modernaus meno centre pristatomos parodos „Dienoraštis“ kūrinys |
„Pastarųjų metų parodų formatas, kai besąlygiškai deklaruojamas naujoviškumas, atsinaujinimas, eksperimentai, tarpdiscipliniškumas, jau yra pabodęs – tokių projektų turime apsčiai. Mes to sąmoningai vengėme, – pabrėžė parodos kuratorė Kristina Kleponytė-Šemeškienė. – Ir kūno kriterijus atsirado neatsitiktinai – užsieniečiai, o taip pat mūsų tapytojai, skulptoriai mėgsta grafikus patraukti per dantį: „Jūs esate labai literatūriški, jūsų darbuose daug kūno, daug pasakojamų istorijų.“ Tačiau tai yra mūsų išskirtinumas, savitumas, tuo mes skiriamės nuo skandinavų, estų, latvių. Kažkodėl tą vaizdinio pasakojimo tradiciją norima pateikti kaip ydą. O mes grafikos kompleksus – literatūriškumą, smulkmeniškumą, juvelyriškumą – pristatome kaip privalumą, nes būtent ant šio pamato auga naujos kartos.“
Kūno kriterijus atsirado neatsitiktinai – mūsų grafikus dažnai patraukia per dantį: „Jūs esate labai literatūriški, jūsų darbuose daug kūno.“ Tačiau tai yra mūsų išskirtinumas ir savitumas.
Projekte dalyvauti geranoriškai sutiko devynios Vilniaus galerijos: „Arka“, „AV17“, „Kunstkamera“, Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, „Meno niša“, Modernaus meno centras, Pamėnkalnio galerija, Vilniaus grafikos meno centras ir Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija. Su visais jose pristatomais menininkais ir jų darbais lankytojai galės susipažinti specialiame parodų ciklo „Kūnas. Lietuvių grafika 1980–2013“ kataloge.
„Menininkai Monika Janulevičiūtė ir Karolis Strautniekas sukūrė labai jaukų neformalų katalogą, kuris tiesiog prašosi būti liečiamas. Jame pristatomi būdingiausi projekto menininkų darbai bei bendrieji jų kūrybos bruožai. Neatsitiktinai prie katalogo pridėtas pieštukas, o kataloge paliktos tuščios vietos – norime, kad šis leidinys būtų patogus nešiotis po parodas, rašytis kilusias mintis, galbūt kūriniai sukels inspiracijų, o gal sulauksime ir kritikos“, – idėja dalijosi parodos kuratorė.
Projekto žemėlapis žingeidiems lankytojams padės galerijose atrasti tokių autorių kaip Eduardas Juchnevičius, Rimvydas Kepežinskas, Audrius Puipa, Gražina Didelytė, Algimantas Švėgžda, Kęstutis Grigaliūnas, Žygimantas Augustinas, Jonas Čepas, Laisvydė Šalčiūtė, Nijolė Šaltenytė, Eglė Vertelkaitė, Egmontas Bžeskas ir daugelio kitų kūrinius.
Parodos veiks iki liepos 6 dienos.
