Naujausia P.Coelho knyga įkvėpė diskusijoms apie tai, ar šiomis dienomis visuomenėje egzistuoja tikrų hipių ir kokiu mąstymu, gyvenimo tikslais, būdu jie išsiskiria iš visuomenės? Galbūt hipis tapatus jau kurį laiką madingam hipsterio terminui? Ar šiais laikais apskritai įmanoma būti hipiu ir kiek tai kainuoja? Ieškoti atsakymų į šiuos ir daugiau klausimų gruodžio 2 d. subūrė „Kablys + Kultūra“ vykęs naujausios P.Coelho knygos „Hipis“ pristatymas bei jo prelegentai.
Renginio dalyviai – išskirtinės asmenybės ir savo sričių profesionalai: tarptautinio menų ir muzikos festivalio Yaga Gathering organizatorius Anton Shoom, fotografai Gytis Vidžiūnas ir Monika Požerskytė Kalvelė, UFF salonų savininkas, plaukų stilistas Valerij Gigevič. Pokalbį moderavo klasikas ir kultūrologas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius Tomas Riklius. Diskusijos dalyviai svarstė, kaip hipis transformavosi į šių dienų hipsterį, nešykštėjo įkvepiančių gyvenimo istorijų apie drąsą rinktis kartais nepopuliarius, nestandartinius sprendimus ir jų atnešamą sėkmę, minčių apie gyvenimo laisvę bei individualią laimės sampratą.
Diskusijoje pripažinta, jog šiandien sunku atpažinti, kas yra „tikrasis“ hipis. Pasak dalyvių, anksčiau viskas buvo aiškiau. Hipius išduodavo apranga, elgesys, daug dalykų, kurie buvo tarsi vizitinė kortelė. Šiandien viskas kitaip, labiau miglota ir subtilu. Negana to, diskusijos dalyviai sutarė, kad buvimą hipiu sąlygoja tam tikra aplinka – dažnas savo hipiškumą išlaisvina festivaliuose, kelionėse. Ten, kur nėra darbų, formalios bei įpareigojančios aplinkos. Hipiškumas tapo pasirenkama laikino tarpsnio būsena, o ne nuolatiniu gyvenimo būdu.
Daugiau apie renginio dalyvius:
Anton Shoom ne vienam žinomas kaip ilgamečio tarptautinio, muzikos, menų ir alternatyvaus gyvenimo būdo festivalio „Yaga Gathering“ organizatorius. Festivalio sėkmę ir išskirtinumą, Antono manymu, daugiausiai lemia dalyvių ir organizatorių entuziazmas bei abiejų pusių kūrybinė laisvė, kurios yra pamatinės, nekintančios festivalio vertybės.
Monika Požerskytė Kalvelė – jaunosios fotografų kartos atstovė. Daugiau nei 30-ties grupinių parodų Lietuvoje ir užsienio šalyse (Rytų ir Vakarų Europoje, Skandinavijoje) dalyvė. Jos darbai lengvai atpažįstami socialinės ir komercinės fotografijos srityse, fotografė bendradarbiauja su žinomais Lietuvos mados dizaineriais, leidiniais, reklamos agentūromis, verslo kompanijomis. Menininkės fotoprojektas „Keturi“ yra pelnęs specialųjį prizą už Lietuvos meno istorijos įprasminimą. Šiuo metu M. Požerskytė dirba su projektu, skirtu Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui – „100 metų kartu“.
Valerij Gigevič – žmogus, netelpantis į jokius visuomenės standartus. Vienas geriausių kirpėjų ir plaukų stilistų Lietuvoje, dviejų neįprastos koncepcijos UFF salonų savininkas. Jo manymu, pati svarbiausia ir įdomiausia kelionė – tai gyvenimas, o daugiausiai iššūkių keliantis nuotykis šiandien – „UFF“ salono veikla. „Aš esu žmogus, kuris tiesiog daro tai, ką jis myli ir myli, ką jis daro“, – teigia jis. Diskusijoje V.Gigaveč svarstė, jog viena svarbiausių hipio bruožų – meilė gyvenimui. Anot jo, hipis myli ne materialinį gyvenimą, kuriame svarbu, kiek uždirbi, ką veiki, o natūralų. „Man atrodo, šiaip hipiu sunku būt realiame gyvenime. Dėl to mes išvažiuojame, mes pabėgame, būnam ten tie tikrieji, o čia būname su kaukėmis. Aš manau, kad aš irgi esu hipis, bet aš savo hipišką gyvenimą išlaisvinu, kai išvykstu į festivalius, kai keliauju ir būnu tam tikroje aplinkoje.“– mintimis dalijosi V.Gigevič.
Gytis Vidžiūnas – žinomas reklamos ir renginių fotografas. Jau daugiau nei 10 metų G.Vidžiūną galima išvysti dirbantį įvairių festivalių užkulisiuose ir fanų zonose, ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
