V.Gurevičius |
Gegužės 3 d. oficialiai startavo jau aštuntoji Dizaino savaitė. Ji pradėta Vilniaus Energetikos ir technikos muziejuje Lietuvos dizaino prizo „Geras dizainas“ apdovanojimų renginiu.
Dizaino savaitės ašimi laikomi interjero elementų ir dizaino naujovių pristatymai. Juose architektai, dizaineriai, interjero kūrėjai ir šios meno rūšies gerbėjai susipažįsta su naujovėmis, aptaria visiems aktualius klausimus.
Šios idėjos ir iniciatyvos autorius – šalies dizaino bei architektūros šauklys Vytautas Gurevičius. Jo teigimu, Dizaino savaitė Lietuvoje atsirado todėl, kad tokios vyksta visoje Europoje.
Dariaus Gumbrevičiaus nuotr./„Gero dizaino“ paroda |
„Tai įprastas formatas: kartą metuose dizaineriai, kūrėjai gali pristatyti savo darbo rezultatus. Mes, neišradinėdami dviračio, nusprendėme prie to prisijungti“, – paaiškina dizaineris.
Tie „mes“ – tai kelių entuziastų grupelė: V.Gurevičius, Vilniaus dailės akademijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Marius Dirgėla ir dizaineris Nauris Kalinauskas.
„Organizacinė struktūra nėra didelė, nes neturime pakankamai pinigų, kad galėtume išlaikyti atskirą biurą, – teigia V.Gurevičius. – Kviečiame prisijungti visus ir kiekvienas dalyvis pats organizuoja savo renginius. Taigi mes, bendruomenė, kiekvienas po kruopelę sunešame į didžiąją Dizaino savaitę.“
Dizaino savaitės pradžia Lietuvoje buvo paprasta: baldų parodoje buvo padaryta jungtinė baldų ekspozicija. V.Gurevičius teigia, kad, pastebėjus, jog žmonėms labai įdomu žiūrėti į lietuviško dizaino naujoves, o kūrėjams – prisistatyti, buvo nuspręsta tęsti ir puoselėti šią idėją.
Rezultatas – 119 nemokamų renginių, viešų paskaitų, konferencijų, parodų ir daug „Designovation langai“ miniekspozicijų keturiuose miestuose. Šia proga skverelyje Vilniuje prie „Daiktų viešbučio“ penktadienį bus atidengtas pirmasis Europoje paminklas lietuviškam dizainui. Negana to, šiemet prie Dizaino savaitės prisijungė Klaipėdos miestas ir mados dizaineriai.
V.Gurevičius pasakoja, kad Dizaino savaitėje dalyvauja atskiri ir nepriklausomi kūrėjai. Pasirodę per Dizaino savaitę jie supranta savo produkto vertę, bando jį įvairiausiais būdais vystyti. Kai kurie daiktai jau virto kolekcijomis, kai kurie vežami į komercines parodas užsienyje, pelnė įvairių apdovanojimų.
Dariaus Gumbrevičiaus nuotr./„Gero dizaino“ paroda |
„Mes išvystėme „Gero dizaino prizo“ projektą, kurio parodomis patys ir rūpinamės. Praeitas metais dalyvavome pasaulio dizaino sostinėje Helsinkyje, šiemet ketiname išvežti parodą į Londono dizaino festivalį. Turime ir daugiau ambicijų.
Po Helsinkio Dizaino savaitės supratome, kad lietuviškas dizainas nėra jaunėlis brolis, iš kurio visi juokiasi. Buvome šalia elitinio dizaino grandų – Korėjos, Japonijos kūrėjų. Sulaukėme nemažai komplimentų, galbūt dėl to mus pakvietė ir į Keuptauną Pietų Afrikos Respublikoje. Taip kad atrodome iš dalies savotiški, iš dalies nepažįstami, bet iš kitos pusės – tikrai ne prasti“, – šypteli organizatorius.
Anot V.Gurevičiaus, visoje Europoje dizainas laikomas kaip viena iš didžiausią pridėtinę vertę kuriančių disciplinų. Paklaustas, kokia tautiečių reakcija į lietuvišką dizainą, vyras teigė, kad žmonės tikrai jį pastebi.
„Tai nėra pirmo būtinumo daiktai, bet lietuviai yra pakankamai imlūs ir, jei jau Vilniuje atsidaro parduotuvių, kurių specializacija – lietuviškas dizainas, vadinasi, atsiranda poreikis. Taigi tai tik laiko ir veiklos klausimas, kada žmonėms taps aktualu turėti ne beveidžius daiktus, o tokius, prie kurių prisilietė kūrėjai.“
V.Gurevičius kviečia visus, išvydusius tradicinę žydrą Dizaino savaitės juostą, drąsiai eiti prie vitrinos ar į įstaigą, nes ten laukia įdomaus dizaino elementai. Organizatorius džiaugiasi, kad lietuviškas dizainas pateikiamas demokratiška ir visiems prieinama forma.
Vakario Bernoto nuotr./Dizaino savaitės atidarymas |