Pati parodos idėja kilo iš autoriaus šeimos: jo mama ištekėjo būdama tik keturiolikos metų, tad Ö.Bal darbai nėra tiesiog teorinė jaunų mergaičių gynyba nuo tradicijų – kiekvienas darbas turi kabliuką, kurį supras tik žinantys tradicijas ar turintys gerų istorinių žinių parodos lankytojai.
Paroda apie mergaičių teises ir jų pažeidimus
Ö.Bal Vilniaus dailės akademijoje studijuoja magistrą ir jau antrus metus – bakalauro studijas. Truputį kalba lietuviškai. Atrodo egzotiškai, bet tikrai ne kaip eilinis turistas iš šiltų kraštų. Pagrindinė tema prie kurios jis dirba – vaikų teisės. Kiekvienais metais pasaulyje ištekinamos 10 milijonų nepilnamečių mergaičių: daugiau nei 25 tūkst. mergaičių per dieną ir 19 – kas minutę. Besivystančiose šalyse kas septinta mergaitė išteka per savo 15-ąjį gimtadienį, o kai kurioms jaunosioms nuotakoms nėra nė 9-erių.
Parodoje galima apžiūrėti du triptikus. Vienas byloja apie mergaites ir chaosą aplink jas. Pasirinkta technika ir medžiagomis autorius stengėsi atskleisti, kaip, jo manymu, mergaitės jaučiasi, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje aplinkoje jos gyvena, kiek daug klausimų joms kyla, kaip, greičiausiai, jos nenori, tačiau privalo paklusti nusistovėjusioms taisyklėms.
Kitas triptikas yra apie afganų mergaites. Daugiau nei 700 mergaičių, kurių amžius svyravo nuo 9 iki 15 metų degino save protestuodamos prieš tokias tradicijas. „Galbūt jos norėjo atrodyti bjauriai. Didžioji jų kūnų dalis buvo apdegusi, randuota, oda atrodė kaip senų moterų“, – samprotavo parodos autorius.
Gruzijoje 70 proc. merginų taip ištekinama, Turkijoje – 40 proc. O Gruzija juk kaip ir katalikiška valstybė, Turkija – musulmoniška. Jei atkreiptume dėmesį į Indiją – ten šešerių metų mergaitės ištekinamos, o keturiolikos jos jau turi du vaikus. Tai nepriklauso nuo religijos. Tai yra tradicijos, kurias sulaužyti – sunku. Kalbėjo Ö.Bal.
Keramikos darbai kalba ne tik apie save žalojusias afganistanietes, bet ir apie tam tikro Turkijos regiono – Anatolijos – tradicijas. Jei mergaitei sėdint ant kėdės jos pėdos liečia grindis – jai laikas tekėti. Jei mergaitei sėdint jos pėdos neliečia grindų – tėvai gali sugalvoti kažkokias priežastis ir ištekinti ją, amžius dažniausiai nėra svarbus. Teoriškai mergaitės gali atsisakyti tekėti, tačiau jos susidurtų su beprotiškai didžiuliu ne tik šeimos, bet ir visuomenės spaudimu, mergaitę gali net nužudyti. „Tai nepriklauso nuo religijos, tai yra tradicijos. Atlikdamas tyrimus savo rašto darbui pamačiau, kad toks elgesys gali būti ir krikščionių, ir musulmonų šeimose. Gruzijoje 70 proc. merginų taip ištekinama, Turkijoje – 40 proc. O Gruzija juk kaip ir katalikiška valstybė, Turkija – musulmoniška. Jei atkreiptume dėmesį į Indiją – ten šešerių metų mergaitės ištekinamos, o keturiolikos jos jau turi du vaikus. Tai nepriklauso nuo religijos. Tai yra tradicijos, kurias sulaužyti – sunku“, – kalbėjo Ö.Bal.
Menininko įkvėpėja – keturiolikos ištekinta mama
Parodos autoriaus šeimoje ši tradicija buvo sulaužyta. Ö.Bal turi seserį, kuriai dabar yra 21-eri, ji studijuoja universitete ir dar yra netekėjusi. Tačiau net ir dabar didelė Turkijos šeimų dalis gyvena pagal nerašytas visuomenės taisykles, kurių laikosi visi.
Nors O.Bal mama ištekėjo keturiolikos – sunkiai dirbti ji turėjo nuo devynerių. Jos mama apsirgo ir atsigulė į ligoninę, tad visi moteriški darbai krito ant vaiko pečių. Ji nebegalėjo lankyti mokyklos ir kasdien rūpinosi vienerių metų sesute.
Ant sienos kabančios iš keramikos supintos kasos – aliuzija į plaukus. Ją taip pat įkvėpė autoriaus mama, kuri vaikystėje turėjo itin stiprius, storus ir ilgus plaukus. Mergaitei ištekėjus jos plaukai pradėjo smarkiai slinkti. Ilgi plaukai – vaikystės simbolis. Lietuvoje ištekėjusios merginos taip pat nusikirpdavo iki tol augintas kasas.
Keramikinės kasos aprištos juodomis medžiagų atraižomis. Tai aliuzija į didelę dalį Turkijos moterų, kurios po vestuvių vilki tik juodais drabužiais. Paklaustos kodėl pasirinko tokią spalvą jos pasakoja istorijas apie mirusius tėvus, vaikus ir brolius, tačiau tikroji priežastis dažnai yra liūdesys dėl santuokos. Ant žemės sudužusios kelios kasos simbolizuoja sudužusius mergaičių gyvenimus, nebegalinčias sugrįžti svajones apie tikrą meilę. Taip pat – daugelį mergaičių, kurios pirmąją vestuvių naktį nusižudo išgėrusios didelę dozę raminamųjų ar kaip nors kitaip pakėlusios ranką prieš save.
