Tai – trečiasis aktorės edukacinis projektas Valstybiniame jaunimo teatre –A.Pukelytė inicijavo ir kūrė programas „Ekspedicija į teatro vidų mažiems“ ir „Ekspedicija į teatro vidų vyresniems“.
Likus kiek daugiau nei savaitei iki naujo edukacinio projekto pradžios – interviu su aktore.
– Kokia buvo jūsų susidūrimo su teatro edukacija pradžia? Kodėl nusprendėte pati inicijuoti edukacinius teatro projektus?
– Aš augau kartu su savo vaikais. Iš pradžių man buvo įdomūs tik pradinukai, tuo metu paauglių bijojau kaip velnias kryžiaus: apeidavau dideliu lankstu gatvėje. Paskui man patiko tik paaugliai, na, o kadangi sūnus baigė mokyklą, galbūt ir aš kada išaugsiu iš vaikų / paauglių amžiaus. Bet man su jais yra įdomu. Jaučiu, kad tokie projektai yra reikalingi.
– O su kuo jums lengviau surasti kontaktą? Su jaunu / mažu žiūrovu, ar su vyresniu?
– Jokio skirtumo nejaučiu. Kadangi pati buvau problemiška paauglė, man yra įdomu ir didesnis iššūkis – surasti bendrą kalbą su „spygliuotais“ vaikais, paaugliais. Jei edukacinių užsiėmimų pradžioje jie rodo labai nepalanką savo poziciją, arba net žodžiu išsako, kad visai nenorėjo čia eiti, aš visada išsikeliu sau užduotį su šiais mokiniais ne kariauti, o susidraugauti. Ir man tokie jauni žmonės patys artimiausi ir mieliausi. Man su jais įdomiausia.
Labai svarbu jauno žmogaus neišgąsdinti, nereikalauti žinių, o geriau čia ir dabar su kažkuo nauju supažindinti.
Labai svarbu jauno žmogaus neišgąsdinti, nereikalauti žinių, o geriau čia ir dabar su kažkuo nauju supažindinti. Ne smerkti, kad neskaito knygų ir nevaikšto į spektaklius, bet juos „sušildyti“: patraukti draugiškumu, priimti natūraliai. Svarbu parodyti, kad mes čia jo laukėm ir laukiam.
– Ar po tokių užsiėmimų gaunate iš mokinių ar mokytojų grįžtamąjį ryšį? Kokios dažniausiai būna jų reakcijos, pastabos?
– Bendraujant su vaikais po šių pasirodymų, kartais iš tiesų labai gailiuosi, kad pati neturiu jokio diktafono. Būna, kad aptarime vaikai labai įdomiai supranta, sugalvoja arba interpretuoja kai kurias pasirodymo vietas...
Dar vienas įdomus reiškinys: teatras vaikams dažniausiai asocijuojasi su kažkuo nuobodžiu. Jei vaikai buvo su tėvais teatre – jiems viskas atrodė labai rimta ir neįdomu. Bandau parodyti, kad teatras gali būti įvairus ir patrauklus visokio amžiaus žmonėms. Skirtingai nei muziejuose ar parodose, teatro ekspedicijoje galima viską liesti rankomis, niekas jų nekontroliuoja, neauklėja. Vaikai susipažįsta su šiltai bendraujančiais teatro darbuotojais. Tada mokiniai suvokia, kad iš tiesų teatras susideda iš gyvų žmonių. Ir pats pastatas jų nebebaugina. Po truputį jie susidomi teatru ir didesnė tikimybė, kad norės čia sugrįžti. Tad po pokalbių su vaikais suprantu, kad tokie projektai yra svarbūs ir juos reikia tęsti.
– Kuo „Pabėgimas iš teatro“ skirsis nuo Jūsų ankstesnio darbo – „Ekspedicijos į teatro vidų“ ?
– „Ekspedicijoje į teatro vidų“ dalyviai yra labiau klausytojai ir stebėtojai. O „Pabėgime iš teatro“ žiūrovai taps aktyviais kūrėjais. Jie bus pagrindiniai veikėjai, o aš su kolegomis labiau „aptarnaujantis personalas“. Tai bendravimo ir užduočių sprendimo grupėje žaidimas.
Orientuojamės į klasę, nors būtų smagu pamatyti ir suaugusius, jei tik jie pasiryžę žaisti pagal visas žaidimo taisykles.
– Koks tas „Pabėgimo iš teatro“ žaidimo dalyvis? Kas jis?
– Labai rekomenduoju devintokams ir vyresniems. Po aštuntos klasės mokiniams pasirinkus skirtingus profilius ir atėjusiems į naujas klases, „Pabėgimas iš teatro“ gali būti puiki „susibendravimo“ vieta. Orientuojamės į klasę, nors būtų smagu pamatyti ir suaugusius, jei tik jie pasiryžę žaisti pagal visas žaidimo taisykles. Manau, smagiausia būtų žmonėms iš vieno kolektyvo. Jie vienas kitą gali pamatyti visai kitokiuose vaidmenyse, taip pat linksmi žaidimai ir vaidybinės užduotys visada smagiau sprendžiasi bent kiek pažįstant vienas kitą.
– Bent trumpai apibendrinkite, kokios užduotys laukia edukacinio žaidimo dalyvių?
Žiūrovai turės keliauti savarankiškai: reikės atsisiųsti žaidimui sukurtą specialią programėlę į išmanųjį telefoną. Klasė pasidalins į 3 skirtingas komandas, ir iš kiekvienos komandos vienas žmogus atsisiųs užduotis. Kadangi kiekvienai komandai užduotys yra skirtingos, „Pabėgime iš teatro“ galima dalyvauti tris kartus. Orientacinis žaidimas vyks netoli nuo teatro esančiose teritorijose – skveruose, taip pat teatro patalpose. Visi klausimai ir užduotys yra parengtos teatrinių žaidimų principu: ir apie teatro meną, istoriją, ir apie Jaunimo teatrą. Ir apie buvusius Valstybinio jaunimo teatro spektaklius, ir apie esamus.
– „Ekspedicijoje į teatro vidų jums talkina aktorės Dalia Morozovaitė, Dovilė Šilkaitytė ir visai nemenkas teatro darbuotojų kolektyvas, o kas jums padės organizuoti masinį moksleivių „Pabėgimą iš teatro“?
– Šiame žaidime dalyvausiu aš, aktoriai Lukas Petrauskas ir Simonas Storpirštis. Bet vykdant užduotis, auklėmis šalia nebūsime. Mes jiems padėsime, su jais susitiksime kai kuriose erdvėse, bet visų užduočių metu tikrai nesekiosime... tik galbūt tam tikrose užduotyse kursime kažkokius personažus.
Daugiau informacijos – čia.
