Preitų metų sausį pasirodžiusios knygos pristatymo diskusijoje dalyvavo jos autorius, Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas, daktaras Viktoras Denisenko, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas ir mokslo darbuotojas Nerijus Maliukevičius, informacinių karų ekspertas, VU docentas Mantas Martišius, Vilniaus politikos analizės instituto Medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys.
Dalyviai sutarė, kad propagandos tema šių dienų, o gal net konkrečiai ir šios dienos, kontekste – be galo svarbi tema, o būtent šios knygos tikslas – supažindinti su propagandos reiškiniu ir tuo, kaip stiprinti visuomenės atsparumą jos keliamiems iššūkiams.
Propagandos taikinyje – daugiausia rusai
V.Denisenko diskusijos metu prisiminė 2017-aisiais įvykusį tyrimą, nustačiusį, kad Lietuvos gyventojai patenka tarp tų, kurie informaciją tikrina mažiausiai. Nepaisant to, kad pastebėti mažiau subtilūs Rusijos propagandos metodai, knygos autorius priminė, kad tokios propagandos taikinys jai vis dar yra gana jautrus.
„Atrodytų, jau niekas Vakaruose netiki Kremliaus propaganda, ji yra prastos kokybės, ją nesunku demaskuoti, tad kam ją produkuoti.
Pirmiausia nepamirškime, kad didžiausia Kremliaus propagandos auka yra tie, kurie gyvena Rusijoje – jie gyvena toje aplinkoje, kur nuo jos sunku apsiginti <...> Tai iš dalies paaiškina, kodėl vis dar kuriami tie naratyvai,“ – esamą situaciją komentavo V.Denisenko.
Anot jo, propaganda siekia paveikti mūsų mąstymą, mūsų pasaulio vaizdą: „Jeigu mąstymas yra paveikiamas, galima paveikti ir elgesį.“
Anot N.Maliukevičiaus, tai, kas paskutinį savaitgalį ir šiuo metu buvo produkuojama ir skleidžiama, sukelia juoką, – propaganda yra neįtikėtinai prastos kokybės:
„Tačiau tai netrukdo V.Putinui užvaldyti informacinės erdvės. Pokerio žaidime laimi arba geresnėm kortom, arba blefuodamas, arba nuverti stalą ir viską sugriauni. Panašu, Putinas dabar imasi pastarosios strategijos. Tai, kas vyksta dabar, kokybe neprilygsta sovietmečio subtilioms strategijoms.“
Ir M.Martišius mano „pavargusią“ propagandą: „Jie per daug nepergyvena, ar kažkur pasaulyje juos kažkas palaikys.“
Ekspertai akcentavo, kad propaganda buvo ir veikiausiai bus daugiausia orientuota į tai, kaip esą Vakarai ar NATO skatina karinius konfliktus. Taigi, pasipildžius NATO pajėgoms Baltijos valstybėse, reikėtų tikėtis ir atitinkamo propagandinio atsako.
N.Maliukevičius skatino ir atidžiau įsiklausyti į V.Putino žodžius, ką jis sako ir kuo grasina, „nes tai yra jo tikslai“: „Reikia suprasti, kad NATO pajėgumai mūsų teritorijoje buvo ir bus taikiniu.“
Bendrai visuomenės kontekste, anot ekspertų, taikiniai yra vidinis susipriešinimas, kuris potencialiai gali būti gilinamas tokiomis manipuliacijomis.
„Geriausia svara propagandai yra tiesa“, – apie geriausią paprastą, bet veiksmingą būdą apsiginti, kalbėjo V.Denisenko.
Knygoje „Propagandos apsupty“ aprašomos aktualijos – propagandos veikimo būdai pasauliui susidūrus su koronaviruso COVID-19 pandemija ir Baltarusijoje kilus taikioms protestuotojų akcijoms prieš sufalsifikuotus šalies prezidento rinkimų rezultatus. Niekada nepailstantys propagandos kūrėjai žaidžia mūsų emocijomis, jausmais, viltimis. Jie kuria manipuliavimo technikas, pramanus ir mitus, naudojasi spragomis, kurias mato mūsų visuomenėje, švietime, politikoje.
Knygos autorius, pasitelkdamas akademinės visuomenės, žiniasklaidos atstovus, analizuoja mums visiems, rodos, gerai žinomą propagandos reiškinį, jo tikslus ir grėsmes bei siūlo efektyviausius būdus, kaip su tuo kovoti. Autorius ir ekspertai moko mus būti kritiškus, išmokti atskirti melagingas naujienas ir istorijas nuo tikrų, nes propaganda dažnai yra žudikė, o informacinis karas kartais tampa tikro karo pradžia arba jo dalimi.
