Menininkės gyvenimo faktus surinko į knygą trys autorės – Ksenija Jaroševaitė, Kristina Kleponytė, Regina Norvaišienė. Pasak jų, E.Kairiūkštytę nuo kitų jos amžininkų skyrė itin gaivališkas talentas.
„Kūrybos amazonė, lietuvių grafikos sunkioji artilerija, drąsioji ir žavioji linoraižinių akrobatė, meno viengungė“, – taip menininkai, dailėtyrininkai knygoje mėgina įvardyti tą genialumo žymę, kuri skiria E.Kairiūkštytės kūrybą iš daugelio kitų.
Ramutės Rachlevičiūtės įžanginiame straipsnyje cituojami vieno lietuvių dailės korifėjų Ričardo Povilo Vaitiekūno žodžiai, kad XX amžiaus Lietuvos grafikoje buvo dvi menininkės – Marcė Katiliūtė (ikikarinės nepriklausomos Lietuvos dailininkė) ir E.Kairiūkštytė. Iki šiol stebina lietuvių grafikoje neįprastas jos lakštų monumentalumas, kosminiu svaiguliu stulbinantys pirmykščių tautų meno motyvai.
Į meną – iš vaikų namų
Vaikų namuose augusi pamestinukė, atrodo, neturėjo nieko, kas būtų jai praskynę kelią į žmones: nė vieno žinomo kraujo giminaičio, anaiptol neįspūdingos išvaizdos – mažutė, neprimatanti, mikčiojanti. Vis dėlto ji turėjo viską: pagarbą didžiuliams savo gabumams nuo vaikų namų iki aukštųjų dailės studijų ir parodų salių, pasiaukojamai ją globojusius mokytojus, ištikimų draugų, atstojusių artimiausius gimines – kai reikėjo, valgydinusių, negailėjusių savo namų šilumos amžinai vienišei, supratusių, kokie demonai kartais drasko didžiajai kūrybai pasmerktą žmogų. Draugai iki šiol dirba didžiulį darbą puoselėdami Elvyros kūrybinį palikimą.
Be biografijos faktų knygoje yra E.Kairiūkštytės kūrinių katalogas (be piešinių, kurių po dailininkės mirties rasta tūkstančiai), parodų sąrašas, bibliografija, asmenvardžių rodyklė, reziumė ir iliustracijų sąrašas anglų kalba.
