Pirmąją Kaziuko mugę, kurią prisimena, L.Klimka aplankė būdamas pirmokas. Tiesa, gūdžiais sovietmečio laikais senamiestyje ir miesto centre niekas tokios mugės rengti neleido, tačiau Kalvarijų turguje (tuomet – F.Dzeržinskio) jos vis tiek vykdavo.
„Namudinių gaminių buvo. Kaziukas buvo išlaikęs tą grynumą – tai buvo medinių daiktų turgus. Vykdavo Kalvarijų turguje, nes kitur sovietai neleido. Valdžios buvo šnairai žiūrima į tą Kaziuką, kadangi sutampa su Karalaičio šv. Kazimiero diena, kovo 4-oji yra jo mirties data“, – sakė L.Klimka.
 |
| BFL/Tomo Urbelionio nuotr. /Kaziuko mugė |
Ir nors oficialiai mugės neorganizuotos, kelios dienos prieš tą dieną, ypač jei tai būdavo savaitgalis, Kalvarijų turgus būdavo pilnas arklių su vežimais. „Man, miesto vaikui, tuos arklius labai smagu paglostyti būdavo. Ir iš vežimų buvo prekiaujama namudiniais darbais. Tai labai gili tradicija, nes šitas kraštas yra žemės ūkiui nelabai palankus, dirvos smėlėtos ir nelabai našios, todėl valstiečiai žiemą prisidurdavo parduodami savo rankų darbo gaminius“, – pasakojo etnologas.
L.Klimka prisiminė matydavęs mugėje ūkinius reikmenis, nes pokario metais net ir miestiečiai patys žiemai agurkus, kopūstus ruošdavo, reikėjo statinių, kitokių indų. „Bet būdavo ir žaislų vaikams. Jie buvo ypatingi, tokius dabar pavadintume kinetiniais – juose kas nors juda. Patrauki už virvutės ar už pagaliuko ir, tarkim, meška malkas pjauna, akrobatas vartosi. Tokių dalykų būdavo daug. Kiti žaisliukai važiuodavo ant ratukų, tai labai traukdavo vaikus“, – prisiminimais dalinosi etnologas.
Kiekvieno berniuko svajonė būdavo turėti tokį medinį arkliuką, kokius pardavinėdavo Kaziuko mugėje. Anot L.Klimkos, būtent medinis arkliukas turėtų būti ir mugės logotipe, kurį šiuo metu bando išsirinkti ir patvirtinti Vilniaus savivaldybė. Nes jeigu tai bus ąsotis, medinis šaukštas ar net verba, neliks jokio išskirtinumo.
 |
| Kaziuko mugė |
„Turime rasti tokį ženklą, kad reprezentuotų mugę net ir europiniame kontekste. Juk tai buvo karališka mugė, – įsitikinęs L.Klimka. – Europoje jau neliko tokių meistrų, o mes dar turime tokių, kurie geba istorinius dirbinius atkurti, istorines technologijas atgaminti. Tai labai gražu, dėl to mūsų mugė skambėtų Europoje, jeigu drąsiai žengtume ta linkme.“
Paklaustas, ar dabartinėje Kaziuko mugėje tradicinių amatininkų gaminių neužgožia gamykliniai, neretai – menkaverčiai daiktai, L.Klimka pasidžiaugė, kad amatininkams skiriamos geriausios vietos, ypač tiems, kurie ne tik parduoda, bet ir demonstruoja amato procesą. Etnologas siūlo tas vietas mugėje dar pažymėti ir vartais, kad lankytojai iš tolo matytų, kur jie gali ateiti ir pasižiūrėti.
„Tą Kaziuko dalį galėtume sertifikuoti, kaip tradicinę mugę, bet tik tą dalį, kuri būtų išgryninta. Kaip yra su Baltramiejaus muge – organizatoriai labai griežtai atrenka renesanso laikų amatus, technologijas ir net meistrų drabužius. Tą galėtume daryti ir su Kaziuku“, – samprotavo L.Klimka.
Etnologo manymu, panašiai, kaip dabar Rotušės aikštė atiduodama vienam iš Lietuvos regionų, galima būtų rasti vietą ir tik tradiciniams amatams.
