Į Maltos sostinės centrą susirinko per 110 tūkst. žmonių, arba net ketvirtadalis Valetos gyventojų – toks dalyvių kiekis gerokai viršijo Europos kultūros sostinės (VEKS) atidarymo iškilmių organizatorių planus.
„Be to, dar apie 200 tūkst. žiūrovų prie mūsų prisijungė feisbuke, kur iškilmingą ir griausmingą atidarymo ceremoniją transliavome gyvai, tai darė ir televizija“, – viršytais lūkesčiais džiaugiasi „Valetta 2018“ vadovė Catherine Tabone.
Palankus Viduržemio jūros klimatas leido renginį organizuoti po atviru dangumi: „Pastarąsias kelias savaites tikrai aktyviai komunikavome iki šiol saloje neregėto masto šventę ir VEKS apskritai – mūsų logotipais papuošti buvo net „Air Malta“ oro linijų lėktuvai.“
2018-iesiems Valeta pradėjo ruoštis prieš šešerius metus – programos koncepcija konkursui buvo parengta 2012 metais.
„Metus trunkanti šventė“, – taip demokratiškai pristatoma VEKS programa, kurią organizatoriai skaido į tris pagrindines žinutes. Beje, pristatyme esantis žodis „festa“ reiškia tikrą tradicinę maltietišką šventę, kurios kituose kraštuose nerasite.
„Tikime, kad kultūra yra ir turi būti prieinama kiekvienam, kultūra – tai mąstymo būdas, gyvenimo atspindys, dvasios būsena“, – pasakoja C.Tabone ir žada, kad 2018-aisiais ką veikti Valetoje bus kiekvienam, nepriklausomai nuo jo amžiaus, pomėgių ar kitų dalykų. Be to, maltiečiai ir jų svečiai bus skatinami atrasti tai, kuo iki šiol nesidomėjo ar neturėjo galimybės to daryti, taigi ypač didelis dėmesys programoje skiriamas dirbtuvėms.
„Ruošdami paraišką į Valetą žiūrėjome kaip į UNESCO pasaulio paveldo objektą, kuris jau per daug apleistas, o mums – labai ypatingas; taip pat atidžiai stebėjome kultūros lauko darbuotojus ir menininkus, kuriems trūksta ir įgūdžių, ir įrankių tapti profesionalais bei lygiuotis į tuos, kurie „žaidžia“ Europoje bei pasaulyje“, – šiek tiek priešistorės atskleidžia projekto vadovė, atsakinga už tai, kad tai, kas suplanuota vyktų sklandžiai.
Kaip ir kiekvienoje Europos kultūros sostinėje, taip ir Valetoje švenčiami bus ir naujų ar naujam gyvenimui pastatytų kultūros objektų atidarymai. „Rinkdamiesi, į kuriuos objektus investuoti, ieškojome deficito kultūros sektoriuje ir pildėme nišas“, – sako C.Tabone. Mieste jau atgimė kolonijinius laikus prisimenanti Strait gatvė, anksčiau garsėjusi kaip naktinių pramogų vieta, o šiandien nestokojanti įvairiausių kultūrinių veiksmų. Taip pat neseniai po renovacijos atidarytas istorinis Is-Suq tal-Belt turgus, pastatytas XIX amžiuje – beje, tai buvo pirmasis Maltos pastatas vien iš Anglijoje lieto plieno.
Ne tik Malta, bet ir visa Europos kultūros bendruomenė laukia kiek vėliau šiemet Valetoje atidaromo meno muziejaus MUŻA. Nuo jau egzistuojančių Maltoje jis skirsis tuo, kad bus kuruojamas bendruomeniniu principu.
Negalima nepaminėti ir Valetos dizaino klasterio, kuris įsikurs ne itin populiarioje sostinės vietoje, buvusiuose barakuose. Tai – vienas pagrindinių Europos kultūros sostinės projektų, siekiančių, kad čia ne tik klestėtų kūryba ir vystytųsi vietos ekonomika, bet ir gerai jaustųsi netoli gyvenantys žmonės bei galėtų kurti vietos menininkai.
„2018-ieji – dabartis, bet mes labai daug galvojame ir apie tai, ką šis projektas paliks, apie Valetos ateitį“, – optimistiškai nusiteikusi C.Tabone.
Jos vadovaujama komanda Maltos sostinę siekia paversti atviru žingeidžių minčių uostu, turinčiu savo identitetą, kurį nori kurti kiekvienas jo gyventojas.
