Europos parko kūrimas prasidėjo dar 1987 metais, kai devyniolikmetis menininkas Gintaras Karosas, iš tarpukario geografijos vadovėlio sužinojęs apie geografinio Europos centro buvimą netoli Vilniaus, laukiniame miške pradėjo kurti pasaulio meno muziejų. 1991 metų vasarą jis pastatė pirmą skulptūrą ir spalio 5 dieną Vilniaus dailės akademijos kurso draugams pristatė pirmą Europos parko eksponatą.
Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Europos parko istorija glaudžiai susijusi su nepriklausomos Lietuvos kūrimo raida. Svajonė ir siekis savo šalyje turėti išskirtinį meno ir gamtos ansamblį, kuris reprezentuotų Lietuvą, buvo pagrindinė Europos parko kūrimo varomoji jėga.
Pastaraisiais metais viešosios įstaigos Europos parkas muziejinė veikla išsiplėtė – Europos parko kaimynystėje visai neseniai duris atvėrė Liubavo dvaro muziejus.
Kuriant Europos parką, žmonių sąmonėje įsitvirtino Lietuvos, kaip Europos geografinio centro valstybės, supratimas.
Muziejus surengė 12 tarptautinių skulptūros simpoziumų, keletą Rytų ir Vidurio Europos jaunųjų menininkų plenerų, inicijavo nemažai tarptautinių projektų, juose dalyvavo.
Europos parko aplinka nuolat transformavosi, glūdinosi ir tobulėjo, įgaudama vis naują kokybę. 55 hektarų muziejaus po atviru dangumi plote dabar įauginta daugiau kaip šimtas meno kūrinių, kurių autoriai – įvairių pasaulio šalių menininkai. Europos parkas tapo vienu iš šiuolaikinę Lietuvos kultūrą identifikuojančių objektų, kasmet sulaukia gausaus Lietuvos ir užsienio svečių dėmesio. Didžiosios Britanijos meno žinovai Europos parką 30-uoju numeriu įtraukė į geriausių vaizduojamojo meno vietų Europoje penkiasdešimtuką šalia tokių objektų kaip Pompidu centras, Pablo Picasso muziejus, Ermitažas, Tretjakovo galerija, Guggenheimo muziejus Bilbao ir kt.
Pastaraisiais metais viešosios įstaigos Europos parkas muziejinė veikla išsiplėtė – Europos parko kaimynystėje visai neseniai duris atvėrė Liubavo dvaro muziejus.
„Viešoji įstaiga Europos parkas yra viena pirmųjų Lietuvoje nevyriausybinių ne pelno organizacijų. Demokratinėse šalyse nevyriausybinis sektorius yra svarbus jų demokratijos garantas. Nežinau niekur kitur panašaus muziejaus, kuris galėtų išsilaikyti be valstybės paramos. Deja, Europos parkas per beveik 20 metų nėra gavęs muziejaus išlaikymui nė vieno lito iš valstybės biudžeto, visas lėšas muziejinei veiklai gauna tik iš bilietų ir paslaugų. Tokio dydžio ir veiklos apimties muziejui, bėgant laikui, vien entuziazmo, atsidavimo kultūrinei misijai nebepakanka. Norint didinti Europos parko prieinamumą visuomenei, kuris labai svarbus, muziejaus dvidešimtmečio proga norime atkreipti valstybės dėmesį į būtinybę remti jo veiklą. Europos parką kuriame Lietuvai kaip savo įnašą ateinančioms kartoms“, – mintimis dalijasi Europos parko įkūrėjas skulptorius Gintaras Karosas.
Renginiai Europos parko dvidešimtmečiui:
Rugsėjo 29 d. Valdovų rūmuose vyko kultūros vakaras „Nuo Europos parko iki Liubavo dvaro“.
Spalio 4 d. Lietuvos paštas pristato Europos parko proginį voką su pašto ženklu ir datos antspaudu.
Spalio 9 d. 14 val. Europos parke, Joneikiškių kaime, Vilniaus rajone, vyks dvidešimtmečio minėjimas. Numatyta aplankyti ir Liubavo dvaro malūną-muziejų.
Spalio 13 d. 17 val. Kultūros vakaras Lietuvos nacionaliniame muziejuje, skirtas Europos parko dvidešimtmečiui ir Liubavo dvaro muziejui. Pristatomi du leidiniai – G.Karoso Europos parko fotografijų albumas ir knyga „Liubavas“.
Visi renginiai nemokami.
