Šiais metais kaip niekad spalvinga gitaros šventė sukvietė ne tik skirtingų amžių, tautų, bet ir stilių atstovus, kuriuos visus iki vieno vienija meilė gitaros skambesiui. Tirpstant paskutinėms pasiruošimo minutėms, gitaristai pasidalijo savo įžvalgomis apie meilę muzikai su mūsų skaitytojais.
Scenoje jau antrus metus iš eilės klausytojai pamatys į Lietuvos muzikinę padangę iš šiltos Maltos sugrįžusį gitaros meistrą Martyną Kuliavą. Šiemet jį scenoje išvysime netikėtame duete su aktore Ilona Balsyte. Kaip sako pats gitaristas, kuo dažniau scenoje susitinka skirtingi talentai, tuo gražesnius pasirodymus jie geba padovanoti klausytojams.
„Su Ilona esame pažįstami labai seniai. Žinau ją kaip nuostabią aktorę, dainininkę ir kūrėją. Reikia pripažinti, jog vienaip vyksta darbas dirbant su garsiu dainininku, ir visai kitaip, kai dirbi su geru aktoriumi, kuris kartu yra ir geras atlikėjas, viskas visiškai kitaip. Nes aktoriai ir muzikantai kartais tuos pačius dalykus mato visiškai skirtingai. Manau, pasirodymas visada yra daug įdomesnis kai projekte dalyvauja ne vien muzikantai. Tad ir šis duetas su Ilona, tikiu, bus malonus naujų kūrybinių erdvių atradimas“, – apie būsimą pasirodymą pasakoja M.Kuliavas.
Paklaustas, su kokiais iššūkiais susiduria besiruošdamas išskirtiniam pasirodymui ne tik su I.Balsyte, bet ir žinomu Lietuvoje gitaristu Alex Ten, muzikantas neslepia, jog dirbti su aukšto lygio muzikantais visuomet yra nelengva: „Tokia patirtis visuomet yra savęs tobulinimas, o kartu ir didelis džiaugsmas. Šiemet scenoje taip pat grosime kartu su Alex Ten. Kadangi esame geri draugai, susigroti kartais pavyksta gana lengvai, bet groti su juo man visuomet yra didelė garbė ir malonumas. Gražu ir malonu klausytis, kai kartu groja du profesionalūs muzikantai, bet kai jie tuo pačiu yra ir geri draugai, muzikavimas tarsi pereina į kitą lygį ir tai visuomet galima pajusti tiek scenoje, tiek klausantis publikoje.“
Ketverius metus Maltoje gyvenęs M.Kuliavas neslepia, jog kultūriniai skirtumai egzistuoja visose šalyse, tačiau kai muzikantus vienija meilė muzikai, tai tampa jungiančiu tiltu. „Sakyčiau, čia ir yra didžiausia jėga, kad muzikantai, iš įvairių pasaulio kampelių, visada suras bendrą kalbą. Ar jie grotu bliuzą, ar roką, ar improvizuotų“, – sako M.Kuliavas.
Šiemet į festivalio „Gitaros fiesta 2017“ sceną ne pirmą kartą lips ir publikos pamėgtas „Baltijos gitarų kvartetas“. Jie žada įspūdingą pasirodymą, kuris tikrai nustebins net visko scenoje mačiusius klausytojus. Prieš pat festivalį, kvarteto nariai Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S.Lipčius ir belgas Chrisas Ruebensas pasidalijo savo mintimis apie pasiruošimą ir būsimą pasirodymą.
– Festivalyje „Gitaros fiesta 2017“ pasirodysite jau ne pirmą kartą. Ką šį sykį paruošėte klaustojams?
Saulius: šiais metais atliksime dvi originalias gitarų kvartetui parašytas pjeses. Vieną jų parašė mūsų ilgametis narys iš Belgijos – Chrisas, o antrą – puikus gitaristas ir improvizatorius iš italijos – Paolo Devecchi, kūrinyje panaudojęs džiazo legendos Miles Davis temas.
– Gitaristai dažnai sako, jog gitarą pamilo dar vaikystėje. Kokios Jūsų istorijos?
Zigmas: vaikystėje girdėdavau savo dėdę grojantį ir dainuojantį dainas, tai turbūt padarė didžiulį įspūdį ir paauglystėje, kai apėmė noras reikštis, gitara jau buvo pažįstama ir artima. O išgirdęs klasikinę gitarą – supratau, ką noriu veikti gyvenime. Teko išbandyti įvairius stilius ir instrumentus, buvo ir elektrinė roko gitara, flamenko... bet klasikinė gitara valdo iki šiol.
Saulius: mano istorija gana tradicinė, kadangi gitara susidomėjau paauglystėje. Iki tol mokęsis groti fortepijonu, pamačiau pas brolio uošvį ant spintos seną, baldų gamykloje gamintą gitarą ir išsiprašiau, kad leistų pabraukyt per stygas. Brolio uošvienė ypatingai apsidžiaugė mano susidomėjimu ir liepė išsivežti gitarą, kad jos vyras per vakarėlius nebebrazdintų. Išmokęs kelis akordus domėtis, pradėjau rimčiau, kažkas ėmė gautis – taip ir pamilau šį instrumentą.
Sergejus: vaikystėje dažnai girdėjau Valerijaus Vysockio dainas. Man taip pat norėjosi brazdint kaip jis. Neturėjau gitaros, todėl kartais naudojau badmintono raketę ir „grodavau“ kartu su minėtu bardu priešais televizorių... Tikra meilė klasikinei gaitarai atėjo paauglystėje, kai pradėjau mokytis pas Lietuvos gitaros patriarchą Jurgį Rimkevičių.
Chrisas: reikia pripažinti, jog dabar jau nebeatsimenu, kada ir kodėl pirmą kartą išgirdau gitarą, bet prisimenu, jog tada buvau dar visai vaikas. Bet per vienas Kalėdas gavau dovanų gitarą. Tai man buvo pati geriausia dovana mano gyvenime (gal tik išskyrus nuotoliniu būdu valdomą piratų laivą, kurį kartu su broliais gavome kitais metais). Žinoma, labai greitai tėvai suprato, kad mintis padovanoti man gitarą gal ir nebuvo pati geriausia, nes tuojau pat pradėdavau juos ir brolius žadinti rytais, rodydamas savo talentą.
Jau tada negalėjau sulaukti, kada galėsiu pradėti lankyti muzikos mokyklą. Kai man sukako devyneri, tas laikas atėjo, o muzikos mokykloje buvo galima mokytis groti tik klasikine gitara. Vėliau išbanžiau save ir su akustine ir net elektrine gitara, tačiau ilgainiui vėl grįžau prie klasikinės. Jai likau ištikimas iki šiol, nes tai instrumentas, kuris nuolat padeda atrasti naujus skambesius ir leidžia išgauti įvairiausius stilius.
– Dažnai keliaujate po įvairias šalis ir muzikuojate skirtingose salėse. Ar gitaros kultūra skirtingose šalyse skiriasi?
Saulius: gitaros kultūra išties truputį skiriasi. Kai kur tradicijos persipynusios, kai kur visiškai savotiškos ir unikalios. Tačiau dabartiniame informacijos ir technologijų amžiuje, kai interneto pagalba galima tiesiogiai stebėti koncertus, klausyti aukštos kokybės įrašų ar net tiesiogiai mokytis iš visiškai kito pasaulio taško, viskas pamažu susilieja į vieną visumą. Svarbiausiais apsektais lieka asmenybės, vidinės atlikėjų kultūros, kūrybingumo ir temperamento bruožai.
Zigmas: klausytojai, be abejo skiriasi – kiekvienoje šalyje skirtingos tradicijos, žmonių temperamentas. Tačiau visus juos vienija meilė ir pagarba šiam instrumentui. O labiausiai prie gitaros kultūros, kaip ir beje, bet kurio kito instrumento, plėtojimosi prisideda atlikėjai, festivalių, koncertų organizatoriai – instrumento fanatikai, kurių entuziazmas užkrečia ir kitus. Tokių, gerąja prasme išprotėjusių yra visur ir nuo to tik geriau.
– Jei reikėtų trimis žodžiais apibūdinti gitarą. Kokie tie žodžiai būtų?
Saulius: spalvinga, kviečianti įsiklausyti.
Zigmas: užburianti, demokratiška, įvairialypė.
Chrisas: labai labai gražu.
Sergejus: artima, pavydi, jautri.
Kviečiame praleisti ypatingą vakarą su gitara Vilniaus miesto Rotušėje. Ateikite ir pamatykite gitarų šėlsmą!
