Šiemet festivalio sumanytojų tikslas atkreipti dėmesį į etnografinį Mažosios Lietuvos regioną kiek kitokiu kampu – sujungiant istoriją ir šiuolaikinį meną. Trijų renginių festivalio ciklas „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“ šiemet vyks Bitėnuose, Nidoje ir Ventės rage.
Pasak festivalio kuratorės Viktorija Binkulienės, šių metų projektas yra tęstinis. 2023 m., kai kultūros kelias „Vėtrungių kelias“ tapo sertifikuotu nacionaliniu kultūros keliu, gimė idėja jį aktualizuoti per šiuolaikinio meno prizmę, siekiant gilesnio Mažosios Lietuvos regiono pristatymo ir jo populiarinimo.
Projekto esmė yra ne tik vėtrungių simbolikos puoselėjimas, bet ir su jomis susijusių vietinių legendų, tikėjimo ir kūrybos integravimas į vieną kultūrinį naratyvą. Pasitelkiant muzikos, šokio, teatro, dailės, medijų meno jungtis, kurios interpretuoja Mažosios Lietuvos krašto istoriją, sukurti visapusišką ir turtingą kultūrinę patirtį festivalio lankytojams.
Viena iš festivalio temų, knygų milžinai, mini didžiausius ir svarbiausius Mažosios Lietuvos kūrėjus. Vienas jų – Vydūnas, kurio pasaulėjautą žiūrovams naujomis spalvomis pateikia dramaturgas Mindaugas Valiukas. Pasak dramaturgo, Vydūnas yra viena ryškiausių ir reikšmingiausių Mažosios Lietuvos asmenybių, labai egzotiška ir aktuali iki šiol, ne iki galo perprasta ir įvertinta.
Vienas labiausiai imponuojančių dalykų yra tai, kad Vydūnas buvo ne tik žodžio žmogus. Jis labai išmaniai, efektingai ir efektyviai veikė. Vydūnas buvo žmogus orkestras: ir mąstytojas, ir dramaturgas, ir režisierius, dirigentas, ir dainininkas, ir jogas. Bitėnuose dalyviai išgirs šio krašto istoriją, pajaus iškiliausių, čia amžino poilsio atgulusių, Mažosios Lietuvos knygų milžinų – Vydūno, Martyno Jankaus bei Kristijono Donelaičio – dvasią ir svarbą ne tik Mažosios Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai.
„Legendos“ liepos 13 d. 22 val. aplankys Parnidžio kopą Nidoje. Čia klausydamiesi Lauritos Peleniūtės ir grupės muzikinės programos, saulėlydžio prieblandoje „gaudant“ gintarą per mistifikuotas šviesos projekcijas, festivalio dalyviai pateks į vietovę, kurioje gyvena vis dar legendas šnabždantys gintarai.
Festivalio finišas – rugpjūčio 16 d. 21 val. „Tikėjimas“, prie Ventės rago švyturio. Čia stebėdami šokio trupės „Nuepiko“ modernaus šokio programą, klausydamiesi užburiančios šiuolaikinės ir folkloro motyvais apipintos muzikos, festivalio žiūrovai susipažins su seniausio Mažosios Lietuvos švyturio dvasia ir tikėjimu, kuris bangomis saugiai parnešdavo žvejus į krantą. Čia, minint Švyturių metus, vyks Nidos ir Ventės rago švyturių sąšauka.
Ekskursiją ne tik per žymiausias Mažosios Lietuvos vietoves, kuriose vyks festivalio renginiai, bet ir į praeitį per muziką siūlo kompozitorius Marius Salynas. Svarbus istorinis šio projekto kontekstas – žinojimas, kad esi šios istorinės praeities, jos žmonių, vietovių, įvykių palikuonis, nešiojantis savyje taip sunkiai saugotą lietuvybės savastį, – suteikia didžiulį kūrybinį impulsą, bendrystės jausmą. Šio projekto muzika yra taikomoji, paryškinanti bendrą vyksmo įspūdį, pabrėžianti ir emociškai sustiprinanti tam tikrus svarbius akcentus.
Įvykių istoriškumas, autentiškumas muzikoje bus formuojamas per kraštui būdingas intonacijas, dermes, ritminius piešinius, pulsacijas. Taip pat svarbus instrumentarijus, bendras garsovaizdžio spalvų spektras, sąskambių ir štrichų variacijos, sujudinančios pasąmoninius klausytojo sluoksnius, sukeliančios tam tikrus jausmus, galbūt prisiminimus. Klausytojui bus galima pasiūlyti garsinį ekskursą į praeitį, konkrečią vietovę, į kontekstus, sietinus su istorinėmis šių vietų personalijomis. Tačiau tai yra itin subtilu, individualu, efemeriška.
Šiai temai atliepti tenka paskirti iš tiesų daug laiko ir informacijos, faktų paieškos gali trukti ištisus mėnesius. „Tai buvo maksimalus apsikrovimas tekstais – knygomis ir straipsniais istorinio konteksto sukūrimui ir veikėjų dialogams sukurti. Nes veikėjai per konfliktą, – dialogus, bendravimą, ginčus ir diskusiją turi papasakoti nedidelį, bet labai svarbų Mažosios Lietuvos istorinį tarpsnį, glaustai ir įdomiai papasakoti apie asmenybes ir įvykius. Uždavinys nelengvas, nes veikėjai turi būti gyvi, įdomūs, psichologiškai ir istoriškai motyvuoti, o žiūrovas turi būti ne tik istoriškai informuotas, bet ir patirti emocijas,“ – teigia M.Valiukas
V.Binkulienės teigimu, šis festivalis itin svarbus ne tik Mažosios Lietuvos kraštui, bet ir visai Lietuvai. Išsaugant kultūrinį tapatumą šiandieninėje plotmėje, išlaikomos unikalios tradicijos, kalbos, papročiai ir vertybės, kurios praturtina visos Lietuvos kultūrą. Susijungusios įvairios kūrybinės idėjos ir iniciatyvos gali sukurti naujus kultūros ir meno produktus, įtraukiančius įvairias visuomenės grupes. Žmogaus identitetui įtakos turi vietos tapatumo pojūtis, kuris itin aktualus šiuolaikiniame globalizacijos pasaulyje.
Na, o etnografinio Mažosios Lietuvos regiono savitumas itin ryškus: jūra, marios, potvyniai, vėjai. Žinoma, laikui bėgant keičiasi gyventojai, jų įpročiai, kurie kuria naują gyvenamąją aplinką, todėl kinta ir tapatybės sąvoka. Šiandien amatas tapo ne tik pragyvenimo šaltiniu, bet ir meninės saviraiškos priemone. Bažnyčia šiandien ne tik maldos namai, bet ir sakralinių kultūrinių renginių erdvė. Šiandien gimę žmonės kuria savo laikmečio vertybes ir ieško savo kultūrinės tapatybės. Tačiau visada išlieka krašto istorijos ženklai – tikėjimas, legendos, kultūra.
