„Važiuoju ir staiga girdžiu kačiuko miaukimą. Žiūriu į saloną, bet niekas nesiveža nei kačiuko, nei krepšio, o miaukia. Atvažiuoju į žiedą, atidarau priekinę panelę, o ten guli keturi juodi kamuoliukai, ką tik gimę. Tai štai, išnykstančiame troleibuse katė pagimdė keturis kačiukus, va tokie stebuklai“, – nuoširdžiai džiaugdamasi pasakojo trejus metus 17-ojo maršruto troleibusą vairuojanti Irina.
Troleibusų parko darbuotojai paskambino į prieglaudą ir ėmė ieškoti naujagimiams namų. Mamos niekur nebuvo matyti.
Naujininkų žiede, kur ilgėliau sustoja Irinos vairuojamas troleibusas, ji tampa festivalio „Vilnius Street Art“ ambasadore, nes priėjusiems klausinėjantiems žmonėms pasakoja apie projektą ir kaip kirsdamas Gedimino prospektą troleibusas, ant kurio pavaizduota šios gatvės perspektyva, akimirką susilieja su aplinka.
Festivalio „Vilnius Street Art“ metu pradingsta ne tik 17 maršruto „išnykstantis“ troleibusas, bet ir kitas – apklijuotas sostinės langų ir durų pavyzdžiais.
„Nežinojau, kad ant mano troleibuso bus kažkoks paveikslas. Visus dvejus metus ant jo nebuvo nieko, jokios reklamos, – pasakoja 3-iuoju maršrutu kursuojantį troleibusą vairuojanti Ina. – Atėjau iš ryto, ieškau savo troleibuso ir niekaip negaliu rasti. Kolegos juokiasi, sako: ko tu bėgioji po visą parką, taigi va – stovi. Kai jį pamačiau, nežinojau, kur dėtis, taip apsidžiaugiau, kad net neįsivaizduojate. Nuotaika buvo visai dienai“. Pasak jos, džiaugiasi ir keleiviai: „pažiūrėk koks trūlas“, fotografuoja, filmuoja, šypsosi.
Ji dirba beveik dvejus metus ir visą tą laiką – trečiuku. „Vairuotojai jo kažkaip nemėgsta, jis laikomas sunkiu maršrutu, nes reikia pravažiuoti du žiedus, daug specialiųjų dalių, Žaliojo tilto spūstys“, – sako Ina, kuri pradėjo vairuoti troleibusą nerasdama darbo pagal specialybę. Iš šono atrodė, kad nebus sunku. „Atėjusi maniau, kad bus lengva: važiuoja pasipuošusios vairuotojos, lūpos padažytos. O kai pradėjau vairuoti, tai per dvi savaites numečiau 10 kilogramų. Atrodė, kad neatlaikysiu. Bet su laiku pripratau, nors ir visko būna. Streso vairuotojai gauna kiekvieną dieną. Bet viską įveikiau, įsimylėjau tą darbą ir tikiuosi, kad dirbsiu dar daug metų“, – sako Ina.
Tai, ką miestiečiai vadina troleibusų ūsais, lietuviškai oficialiai yra srovės imtuvai, o vairuotojai tarpusavy juos vadina štangomis. Dar troleibusai turi priekines paneles, kartais taip pat veikiančias kaip gyvybės langeliai.
