Vilniaus centre atsiras krioklys
Pirmą kartą festivalyje bus išbandyta gatvės menininkų seniai naudojama technika – plakatas. Architekto Igno Lukausko projektas pilkus Seimui priklausančius garažus (Žvejų g.) pavers kriokliu. Savo mastu tai bus bene didžiausias meno kūrinys per visus ketverius festivalio metus, iš viso užimsiantis apie 2 tūkst. kvadratinių metrų. „Pastatas yra nepastebimas, nors yra svarbioje miesto vietoje – prie Žaliojo tilto“, – teigia I.Lukauskas.
Projekto idėją architektui padiktavo pats pastatas ir aplink jį esanti erdvė: „Pastato struktūra, taip pat upės gretimybė, vanduo, pati gamtinė aplinka padiktavo šią idėją. Taip pat pagalvojome, kad Lietuvoje neturime krioklio. Ta mintis labai prigijo – kad Lietuvoje, Vilniuje, galėtume turėti krioklį ir juo grožėtis.“
Taip pat rugpjūčio 30 dieną, 19 valandą organizatoriai pakvies „piknikui prie krioklio“ – galima bus prisiliesti prie krioklio, nusifotografuoti, pabendrauti su darbo autoriumi I.Lukausku ir užkąsti šalia įsikūrusioje maisto studijoje „Čiop čiop“.
Transporto objektai ir haiku iš švieslenčių
Liudas Parulskis pristatys savo darbus ant 3-iojo ir 17-ojo maršrutų Vilniaus troleibusų – šis projektas susijęs su visą festivalį jungiančia tema – transportu. Troleibusai apkeliauja visą Vilnių, ir tik ši mintis įkvėpė autorių surinkti miesto langų ir durų „kolekciją“, kuri bus pavaizduoda ant 3 maršruto troleibuso.
17-asis troleibusas taps „išnykimo tašku“ – kaskart pravažiuodamas Gedimino pr. ir J. Tumo-Vaižganto gatvės sankryžą troleibusas tarsi išnyks – kūrinys, identiškai atkartojantis gatvės vaizdą, susilies su miesto peizažu.
Interaktyvus šių metų festivalio projektas – Vilniaus gatvėse kabančiose eismo informacijos švieslentėse atsiras haiku poezija. „Švieslentės dažniausiai yra trijų arba keturių eilučių, todėl puikiai tinka trumpo formato pastebėjimams. Idėjos esmė, kad mieste važiuojantys žmonės pastebėtų jiems paliktus mažus siurprizus, kurie galbūt praskaidrins jų nuotaiką ir kartu privers susimąstyti apie miestą, judėjimą. Tai trumpi, šmaikštūs, sarkastiški pastebėjimai“, – teigia renginio organizatorė Gabija Grušaitė.
Šio projekto autorius – 2014 metais Europos slemo poezijos čempionate pirmąją vietą užėmęs ir neseniai savo poezijos knygą išleidęs Žygimantas Kudirka – Mesijus. Rugpjūčio 24 dieną, 19 valandą skvere priešais „Lietuvos“ kino teatrą Ž.Kudirka taip pat ves diskusiją, įsikūręs ant galinės modifikuotos automobilio sėdynės.
Užkoduotos žinutės vėliavose
Vilniuje yra nemažai apleistų ir nenaudojamų vėliavų stulpų. Šiuo metu jie neatlieka jokios funkcijos, tad „Vilnius Street Art“ kvies miestiečius įsiraukti į žaidimą – išsiaiškinti, kokią žinią jiems siunčia viena ar kita vėliava.
Ši idėja organizuojama kartu su buriuotojais – „Gero vėjo klubu“. Jūrinių vėliavų yra nemažai ir jos atlieka komunikacinę funkciją tarp nutolusių laivų – pavyzdžiui, signalizuoja, jog „man reikalinga pagalba“ arba „žmogus už borto“.
Miesto laikinumas ir smulkioji miesto architektūra
Seikon ir Jay Pop – svečiai iš Gdansko (Lenkija) – atkreips dėmesį į miesto laikinumą – jų darbai papuoš namą Panerių g. 9 ir Rinktinės g. 2, kurie šiuo metu yra „laikini“ – jie apleisti arba juos numatyta griauti.
Menininkai garsėja savo geometriniu minimalizmu, kuris, pasak organizatorių, puikiai siejasi su šių metų festivalio tema – transportu ir su transportu susijusiais objektais. Prie jos prisijungs ir Lietuvos menininkas Asylum, kuris sukurs piešinį Drujos ir Liepkalnio gatvių sakryžoje.
Organizatoriai kviečia miesto gyventojus ir svečius šiemet nelikti vien pasyviais stebėtojais, bet ir tapti festivalio dalyviais – nufotografuoti pravažiuojantį autobusą, išsiaiškinti vėliavų siunčiamas žinias, dalyvauti festivalio diskusijose.
„Grafičiai užaugina daugybę talentingų menininkų, architektų, tam tikra prasme tai yra alternatyvi mokykla – Lietuvoje egzistuoja senos ir labai gilias tradicijas turinčios meno mokyklos, bet kartais būtent tos gilios tradicijos varžo jaunų žmonių saviraišką, kūrybiškumą. Daugelis studentų turi antrąjį gyvenimą – eina į gatves ir paišo. Alternatyvus meno suvokimas, manau, įneša labai daug kūrybinės gaivos į tolimesnį jų profesinį gyvenimą“, – diskusiją „Gatvės menas kaip alternatyvi mokykla“ pristato G.Grušaitė.
Apie teigiamus gatves meno aspektus bus galima pasikalbėti rugpjūčio 23 dieną 19 valandą. Kita diskusija – apie smulkiąją architektūrą ir jos reikšmę miestui. Ar senos autobusų stotelės turi išliekamąją vertę kaip laiko ženklai? Ką su jomis daryti? Kokias funkcijas jos gali atlikti šiuolaikiniame mieste? Apie tai bus galima padiskutuoti su architektūros istorike Marija Drėmaite,bei architektais Justinu Dudėnu ir Gilma Teodora Gilyte.
