Naujus horizontus festivalyje atverti žada ne tik kūrėjai, bet ir ikoniškos erdvės – netrukus rekonstrukcijai užsidarysianti M.Žilinsko galerija bei „Pergalės“ plieno fabrikas. Sugrįžtanti „Audros“ meno programa kvies tyrinėti „Salų ir archipelagų“ temą, o gerai pažįstamoms miesto lokacijoms siūlys naujus scenarijus.
„Sala – atsparumo, prieglobsčio nuo socialinio, politinio ir kitokio spaudimo simbolis. Salos nuolat auga ir susilieja, transformuojasi pačios ir transformuoja jų suformuotą miestą, o tuo pačiu primena – jokia sala neegzistuoja visiškoje izoliacijoje“, – teigia programos sumanytojai.
Instaliacijos – trijuose M. Žilinsko galerijos aukštuose
Keturias dienas M.Žilinsko galerijoje lankytojai galės pasinerti į svaiginančias parodos kuratoriaus Tautvydo Urbelio ir parodos architekto Vlado Suncovo vizijas. Judėdami tarp trijuose aukštuose įsikūrusių instaliacijų, architektūrinių intervencijų, kompiuteriu generuojamų vaizdų, garsų, išraiškingų iliuzijų ir vizualių pramanų, lankytojai įžengs į naują, fragmentišką pasaulį. Jame – kelionės po nematomus grybų ir vandenų pasaulius, medžiagų ir konceptų transformacijos bei viską nustelbianti, hipnotizuojanti šviesa.
Tarp Londono ir Helsinkio balansuojantis menininkas, filosofinėmis idėjomis gyvenanti Joey Holder, lankytojus pakvies leistis į kelionę po nepažintas vandenyno erdves. Atlikėja ir garso meno kūrėja Matilda Tjäder įgarsins M. Žilinsko erdves garsiniu koliažu, tuo tarpu tarpdisciplininio meno kūrėja Léa Porré kurs skaitmeninius ir magiškus ornamentus jungiančią įvietintą instaliaciją.
Savo darbus pristatys grupė šiuolaikinio meno kūrėjų: medžiagų ir emocijų ryšį subtiliai jungiantis Algirdas Jakas, industrinės logistikos poeziją tirianti Eglė Ruibytė, „Audrai“ naują bendrą darbą pristatysiantys menininkai Emilija Povilanskaitė bei Jurgis Lietunovas, tarp naivaus nuoširdumo ir gilių įsitikinimų laviruojantis Tomas Daukša, „Audroje“ kursiantis fontanų reljefą.
Fotografiją, kino ir instaliacijos medijas tyrinėjantis Mykolas Valantinas kvestionuos Kaunietišką status quo, nematomą grybų pasaulį ir jo kalbą į virtualų pasaulį perkels Ringailė Demšytė, Saulė Miežytė savo skulptūromis nušvies užtemdytas galerijos erdves, o Berlyne kurianti bei skaitmeninius griuvėsius tyrinėjanti dizainerė Tsingyun Zhang erdves užlies įspūdingu CGI peizažu.
Industrinio pasaulio vizijos – šiuolaikinio meno performansuose
„Pergalės“ plieno fabrike vyksianti performansų programa primins apie kūnišką ir geidulingą industrinio pasaulio prigimtį. Tarp metalo staklių, kranų ir priekalų judantys performanso menininkai seniai pamirštas erdves prikels naujam, šiuolaikinio meno prisotintam gyvenimui.
Vienas festivalio svečių – aštrus, provokuojantis ir publiką įtraukiančiais pasirodymais garsėjantis menininkas Malik Nashad Sharpe, taip pat žinomas slapyvardžiu Marikiscrycrycry. Choreografas ir judesio meistras savo darbuose tyrinėja prievartos, smurto temas, o į festivalį atveža šokio performansą, neriantį tiesiai į psichologinio siaubo gelmes. Malik „Audroje“ bus galima išvysti du kartus – perfomansą menininkas pristatys ir M.Žilinsko galerijoje, ir „Pergalės“ plieno fabrike.
Industrinėse erdvėse laikinai apsigyvens ir Velso menininkė Ella Skinner. Kūrybinį kelią pradėjusi nuo literatūros, E.Skinner vis dažniau pasirodydavo eksperimentinio meno scenose Velse ir Anglijoje, o šiandien sėkmingai kuria instaliacijas ir perfomansus, kurie meta iššūkį tradicinėms meno bei disciplinos formoms. Ne išimtis ir kartu repo žvaigžde Iceboy Violet „Audroje“ pristatomas naujausias jos kūrinys, kurio centre – savo formas nuolat mainanti, garsų ir vokalo apsupta ledo skulptūra.
„Pergalės“ plieno gamyklos erdves taip pat jaukinsis choreografė, performansų atlikėja Jette Loona Hermanis, daugiausiai kurianti Baltijos šalyse. Kartu su Reyna Deyna derindama elektroninį garsą ir kūno judesius, menininkė įtaigiai vaizduoja hiperrealias situacijas, subtiliai atskirtas skaitmeninio pasaulio šydu. Šį kartą jos solo performanse – vienatvės, liūdesio, išgyvenimo temos.
Prie pasirodymų jungsis Indonezijos menininkų duetas – Gabberis Modus Operandi. Naudodamas tradicinės Indonezijos muzikos pavyzdžius, projektas bando įveikti atotrūkį tarp humoro, šiuolaikinės muzikos ir įsisenėjusių muzikinių tradicijų. Ribą tarp to, kas šventa ir to, kas banalu tiesiantys menininkai, galutinį sprendimą paliks klausytojams, o savo pasirodymu apjungs „Pergalės“ plieno gamykloje vyksiančią meno bei muzikos programą.
