„Tai pirmasis istorijoje tokios apimties ir trukmės, tokio aukšto meninio lygio festivalis Italijoje, – 15min sakė Lietuvos ambasadorius Italijoje Ričardas Šlepavičius. – Valstybingumo šimtmečio proga Lietuva Amžinajame mieste pristatys šimto nūdienos autorių kūrybą. Nuo gegužės 4 Roma beveik dvi savaites gyvens lietuviško meno ir kultūros ritmu, renginių bus daug ir labai aukštos kokybės. Bandykime skaičiuoti: 3 parodos, 2 videomeno projekcijos, 5 koncertai, 5 spektakliai.“
„Flux“ prestižą patvirtina dvi labai svarbios aplinkybės: festivalį sutiko oficialiai globoti abiejų valstybių vadovai – Italijos prezidentas Sergio Mattarella ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Visi „Flux“ renginiai vyks žymiausiose Romos meno ir muzikos erdvėse, kuriomis garsėja Amžinasis miestas.
„Festivalį rengia fondas „Musica per Roma“ ir Lietuvos kultūros institutas, tačiau dalyvauja ir tokios prestižinės meno institucijos kaip nacionalinė akademija „Santa Cecilia“, „Teatro di Roma“, MAXXI meno muziejus, Romos savivaldybė. Iš Lietuvos pusės – Lietuvos ambasada, Lietuvos Turizmo departamentas, daugybė Lietuvos kultūros institucijų. Festivalį finansavo Lietuvos kultūros ministerija“, – aiškino specialioje spaudos konferencijoje „Flux“ programą Italijos žiniasklaidai pristačiusi Lietuvos kultūros atašė Julija Reklaitė.
Lietuvai – prestižinės erdvės
„Italija – gilių tradicijų Europos valstybė, ji suvokia pasaulį per kultūrą. Būtent todėl Lietuvos šimtmečio proga mes siekėme kultūros kalba pasakyti čia, Romoje, kas esame, iš kur esame. Atvežame tai, kas geriausiai reprezentuoja mūsų valstybę pasitelkdami ne tik Lietuvoje kuriančius menininkus, bet ir išeivijos talentus“, – aiškina festivalio idėją ambasadorius R.Šlepavičius.
Diplomatinės misijos vadovas primena, kad nuo festivalio idėjos iki galutinės afišos su atlikėjų vardais praėjo pusantrų metų. Teko nemažai padirbėti tiek Lietuvos, tiek Italijos meno kuratoriams, ekspertams. „Kita vertus, sumanę pateikti Lietuvos meną aukščiausiame lygyje norėjome, kad festivalis būtų stipriai matomas, lankomas, atviras tiek meno žinovams, tiek platesnių kultūros vartotojų sluoksniams“, – sakė R.Šlepavičius.
Lietuvos menininkams Roma suteiks prestižines erdves ir sales, kuriose vyksta pasaulinio garso atlikėjų pasirodymai. Tokia erdvė, pavyzdžiui, yra MAXXI – nacionalinis XXI amžiaus menų muziejus. Tai svarbiausias neseniai mirusios britų architektūros žvaigždės Zaha Hadid projektas kūrybinėje biografijoje. Čia vyks „Fast – Forwarded“ 19 Lietuvos videomenininkų pristatymas.
„Teatro Argentina“ – vienas seniausių Romos teatrų, jo scenoje vyks „Operomanijos“ spektaklis „Geros dienos!“ – opera 10 kasininkių, prekybos centro garsams ir fortepijonui (režisierė Rugilė Barzdžiukaitė, libreto autorė Vaiva Grainytė, kompozitorė Lina Lapelytė). Romos baroko širdyje – Navonos aikštėje esantys rūmai „Palazzo Braschi“ pakvies į trijų Lietuvos menininkų (Lina Lapelytė, Gintarė Minelgaitė, Andrej Polukord) meno performansų peržiūrą.
Industrinės architektūros stiliumi suprojektuotame ir neseniai pastatytame Romos „Teatro India“ įvyks OKT – Vilniaus miesto teatro spektaklis „Trans Trans Trance“ (režisierė Kamilė Gudmonaitė).
„Auditoriume“ šeimininkaus lietuviai
Vis tik pagrindinė ir pati svarbiausia Lietuvos festivalio Romoje „Flux“ erdvė bus „Muzikos Parkas – Auditoriumas“.
Tai unikalus legendinio italų architekto Renzo Piano projektas: trijose Muzikos parko salėse ir teatro studijoje (bendras plotas – 55 tūkst. kvadratinių metrų) telpa beveik 5 tūkstančiai žiūrovų. Šiuolaikinės architektūros genijų Renzo Piano savaitraštis „TIME“ įrašė į 100 įtakingiausių planetos žmonių sąrašą, šis italas Paryžiuje suprojektavo „Georges Pompidou“ centrą, Londone – aukščiausią Europos dangoraižį „The Shard“ ir daugybę kitų reikšmingų pastatų.
„Auditoriumo“ salėse nuo gegužės 4 iki 14 šeimininkaus Lietuvos menininkų desantas. Festivalį pradės pasaulinio garso videomenininko Deimanto Narkevičiaus paroda.
Viena talentingiausių Europos orkestro dirigenčių Mirga Gražinytė – Tyla taip lietuvę apibūdino XVI amžiuje įkurtos Romos „Accademia Nazionale di Santa Cecilia“ prezidentas Michele dall'Ongaro diriguos akademijos orkestrui.
„Auditoriume“ vyks „sovietinės fotografijos kunigaikščio“ Vito Luckaus, – taip šį fotografą apibūdino „The New York Times“ paroda, Kauno tarpukario architektūros aptarimas (Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis).
„Meno fortas“ pakvies į Eimunto Nekrošiaus režisuotą spektaklį pagal Franzą Kafką „Bado meistras“, Oskaro Koršunovo teatras – į Maksimo Gorkio pjesę „Dugne“. Vilniaus šokio teatras „Low Air“ parodys šokio, muzikos ir vaizduojamojo meno spektaklį rašytojo Julio Cortázaro kūrybos motyvais „Game over“.
Jonas Mekas asmeniškai į Romą neatvyks, tačiau „Auditoriumo“ salėje bendraus su žiūrovais tiesiogiai iš Bruklino specialioje videokonferencijoje, jos metu bus rodomi žymiausi avangardo kino krikštatėvio darbai. „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno „Music For Everyman“ interpetuos „The Apartment House“ performerių grupė.
Lietuviškojo džiazo garsenybės Vladimiras Tarasovas, Liudas Mockūnas ir Eugenijus Kanevičius pristatys vieną naujausių kūrinių „Intuitus“. Visą mėnesį „Auditoriumo“ lankytojai galės klausytis lietuvių kompozitorės Justės Janulytės akustinės instaliacijos „Psalmės“.
Lietuvos meno įsimylėjėlių klubas
Kalbuosi su fondo „Musica per Roma“ valdančio „Muzikos Parką – Auditoriumą“ vadovu José Dosal. Šis ispanas iš Madrido laimėjo tarptautinį konkursą Fondo vadovo vietai užimti, kuriame dalyvavo 141 kandidatas iš Italijos ir užsienio šalių. Fondas „Musica per Roma“ po Milano „La Scala“ operos teatro yra svarbiausia Italijos kultūros institucija, dienraščio „Il Messaggero“ duomenimis praėjusiais metais jo pajamos siekė beveik 24 milijonus eurų.
– Kaip paaiškintumėte „Auditoriumo“ ir „Musica per Roma“ svarbą Lietuvos skaitytojui? Gal galėtumėte pateikti keletą skaičių?
– Reikia skaičių? Prašome: praėjusiais metais pas mus įvyko 650 kultūros renginių, beveik po du per vieną dieną. Juose iš viso apsilankė 600 tūkstančių žiūrovų.
– Gal galite paminėti keletą garsių vardų? Iš tų, kurie pas pas jus grojo, dainavo?
– Bobas Dylanas, Robertas Plantas... Po „Flux“ atvyks Ringo Starras...
– O kaip su Lietuva? Joje maždaug tiek gyventojų, kiek Romoje. Ar buvo abejonių dėl festivalio apimties, trukmės?
– Ne. Abejonių nebuvo jokių. Aš asmeniškai labai norėjau šio festivalio. Esu „Įsimylėjusių Lietuvos meną“ klubo prezidentas (juokiasi...). Mano vadovaujamo Fondo strategija yra aiški: atrasti Europą. Jūs esate ta mažiau pažįstama meno Europa, kurią Roma privalo pažinti ir perprasti.
– Koks yra Romos, jūsiškio „Auditoriumo“ žiūrovas? Piktas, kritiškas, atlaidus?
– „Auditoriumo“ žiūrovas yra tas meno ir muzikos vartotojas, kuris supranta ir vertina kokybę. Išsilavinęs, smalsus, turi gerą estetikos jausmą. Aš esu įsitikinęs, kad „Flux“ renginiai Romoje turės pasisekimą.
