Liepos 4–9 d., vyksiantis festivalis žiūrovams siūlys per 30 įdomių ir spalvingų renginių. Dainas, šokius, muziką, tradicijas, tautinius kostiumus – visa, kas atspindi tautos unikalumą, savitumą pristatys Estijos, Brazilijos,Graikijos, Indijos, Ispanijos, Japonijos, Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Meksikos, Ukrainos bei Lietuvos kolektyvai, skelbiama pranešime.
Šių metų festivalio tema – „Mes ir gamta“. Ja norima pabrėžti tradicinių kultūrų išsaugotą pasaulio, gamtos, kaip gyvo, dvasios sklidino organizmo, suvokimą. Gamta – gyvybės ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis, tad kolektyvai paruošė programą, kurioje skambės paukščių giesmių ar vėjo ošimo įkvėptos melodijos, žydinčiame slėnyje ar aukštai kalnuose užgimusios dainos, vyks senovės padavimus ir legendas pasakojantys pasirodymai, amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai, įvairiaspalvių kilimų iš gėlių ir žolynų kūrimas.
Liepos 6–9 d. Bernardinų sode įsikurs festivalio miestelis, kuris teiks galimybių ne tik išgirsti, pamatyti, bet ir pasikalbėti su svečiais, pažinti ir susipažinti.
Festivalio svečiai Džiuzepės Garibaldžio gaučų tradicijų centro folkloro grupė iš Brazilijos garsėja Pietų Amerikos etninės grupės gaučų šokiais. Juos atliksiantys šokėjai sako, kad tradiciniai gaučų šokiai yra jų sielos išraiška, kupina taurumo ir pagarbos moteriai. Kūrinius koto instrumentais, dar vadinamais japoniškomis kanklėmis, festivalyje atliks senąsias instrumentinės muzikos tradicijas puoselėjanti japonų styginių instrumentų grupė „Minenokai“, o tradicinių japoniškų šokių grupė „Chidorikai“ atliks kabuki teatro tradicinį šokį „Nihon bujo“, susiformavusį net prieš 400 metų.
Festivalyje pasirodys ir Joaninos tradicinių šokių grupė iš Graikijos, pristatysianti tradicinius Makedonijos ir Trakijos šokius bei kostiumus. Korėjos tradicinių mušamųjų instrumentų grupės „Jan chi ma dang“ atlikėjai groja instrumentais, atkartojančiais gamtos garsus: smėlio laikrodžio formos būgnas „Janggu“ skamba kaip lietus, mažas gongas „Kkwaenggwari“ griaudžia lyg griaustinis, didesnis gongas „Jing“ – vėjas, būgnas „Buk“ – tarsi plaukiantys debesys.
Festivalyje taip pat pasirodys folkloro grupė „Dagö“ iš Estijos, šokių grupė „Folks of Bengal“ iš Indijos, folkloro grupė „Alto Aragón“ iš Ispanijos, vaikų ir jaunuolių folkloro grupė „Corazones Que Danzan“ iš Meksikos, Uotankių folkloro ansamblis iš Latvijos, folkloro ansamblis „Mystkowianie“ iš Lenkijos, folkloro grupės „Spivanochky“ ir „Chervona Kalyna“ iš Ukrainos.
„Baltica“ prasidės liepos 4 d. 19 val. festivalio ugnies įkūrimu ant Verkių piliakalnio. Trečiadienį, liepos 5 d., nuo 16 val. festivalio svečių pasirodymai skambės Vilniaus Gedimino prospekte, Katedros, Vinco Kudirkos aikštėse, 18 val. – festivalio pradžios koncertas „Gamta gimta“ Kongresų rūmuose. Liepos 6–9 d. – koncertai, tradicinių amatų, nacionalinės virtuvės pristatymai Bernardinų sode. Sekmadienį, liepos 9 d., 19 val. – pabaigos koncertas-vakaronė Bernardinų sode.
Festivalis, kurį rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, vyks Vilniuje, Birštone, Širvintose, Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, Aukštaitijos nacionaliniame parke Palūšėje, Molėtų, Panevėžio, Kauno ir Šakių rajonuose. Visi festivalio renginiai nemokami.
„Baltica“ – tai didžiausias šalies folkloro festivalis, priklausantis Tarptautinei folkloro festivalių ir liaudies meno organizavimo tarybai (CIOFF), veikiančiai prie UNESCO. Festivalis skiriamas pasaulio tautų tradicijų įvairovei pažinti ir reprezentuoja autentišką folklorą, natūraliai besitęsiančias arba rekonstruotas istorines įvairių tautų skirtingas kultūros tradicijas.
