Vasario 11 d., trečiadienį, 19 val., Filharmonijos Didžiojoje salėje Dang Thai Sonas paskambins prancūzišką skonį, stilių ir estetiką įkūnijančius Gabrielio Fauré Du noktiurnus op. 33, Maurice’o Ravelio „Atspindžius“ ir prancūziškos kultūros terpėje suklestėjusio Frédérico Chopino kūrinius (Barkarolę, Mazurkas op. 17, op. 33 ir Scherzo b-moll, Nr. 2), itin artimus šopenistui Dang Thai Sonui.
Aktyvi Vilniaus muzikos bendruomenė turėjo galimybę stebėti Dang Thai Soną nuo pat jo užgimimo 1980-aisiais, kada pianistas iškart po konkurso į pasaulinį turą įtraukė ir Lietuvą. Tada jis skambino tik Chopiną, o jo pasirodymas virto neeiliniu įvykiu. Vėliau, po 2007 m. vasarį Filharmonijoje vykusio pianisto rečitalio, kritikė Daiva Tamošaitytė rašė apie patirtą muzikinį dzeną: „Tą vidinę jo ramybę ir galima sulyginti su daoso nutilusiu protu, kai iš proto tylos kyla gryniausia bei giliausia intuicija grįstas meno perteikimas, nelyginant „iš pasąmonės“ atliekamas neklystamai tikslus tai chi judesys. <...> Daugeliui atrodė, kad laikas sustojo, kad koncertas truko vieną akies mirksnį. Pajutau švaros, lengvumo ir dzenbudistinės tuštmės pojūtį. Nebepamenu, kada koncertas paliko būtent tokį įspūdį: panašų į katarsį, kuris ateina nejučia ir labai paprastai“.
Apie Rytų dvasios discipliną ir panašų pianisto ištirpimą tekstuose bei turiniuose rašė ir kritikas Edmundas Gedgaudas, nebyliai įtvirtindamas koncerto reikšmių hierarchiją: žmogus, fortepijonas, muzika.
Pats pianistas savo tinklapyje išskiria dar kelis reikšmingus jo gyvenimo įvykius: 1995-ųjų naujametinį koncertą, organizuotą Japonijos transliuotojo NHK, kur jis skambino su Yo Yo Ma, Seiji Ozawa, Kathleen Battle ir Mstislavu Rostropovičiumi; 1999-ųjų Chopino metų atidarymo iškilmes Varšuvoje, kur jis buvo vienintelis pakviestas užsienietis; 2001 m. koncertus paskutiniame Isaaco Sterno organizuotame Miyazaki festivalyje Japonijoje, kur jis skambino su Pinchasu Zukermanu; galiausiai 2005 m. XV tarptautinio Chopino pianistų konkurso atidarymo koncertą ir dalyvavimą žiuri komisijoje. Taip gyvenimo spiralės ratas apsisuko, atsidurdamas paraleliniame, aukštesniame taške.
Šį sezoną Filharmonijos Didžiojoje salėje rečitalius skambins dar du pianistai: Tigranas Alichanovas (balandžio 15 d.) ir Aleksejus Gryniukas (gegužės 7 d.). Pirmasis – dabartinis Maskvos valstybinės Piotro Čaikovskio konservatorijos rektorius – atliks tris genialiąsias Ludwigo van Beethoveno viduriniojo laikotarpio sonatas: „Waldsteino“, „Atsisveikinimo“ ir „Apasionatą“ bei paskutiniąją 32-ąją. O Aleksejus Gryniukas, Amsterdamo žurnalo „Pianoworld“ kritiko įvardintas „jaunojo Horowitzo inkarnacija“, paskambins romantinės muzikos programą: garsiausius Schuberto, Saint-Saënso, Liszto kūrinius.
