Idėją žinomam amerikiečių muzikantui Frankui Zappai pastatyti paminklą dar 1995 m. sumanę pašnekovai prisimena, kad tuomet tai darė vien dėl pačios idėjos, o paminklo autorius Konstantinas Bogdanas paprašė sumokėti tik už reikalingas medžiagas.
Anot S.Paukščio, intriga dėl Lukiškių aikštės kyla dėl to, kad idėjai trūksta nuoširdumo. Fotomenininkas įsitikinęs – jei paminklas aikštei būtų kuriamas vien dėl idėjos, situacija būtų kitokia: „Kai statėme paminklą F.Zappai, tai ir gyvenome tuo F.Zappa ilgą laiką, kol paminklas atsirado, kol mums pavyko visas biurokratines ir idėjines kliūtis įveikti. Lukiškių aikštė, mano manymu, tampa verslo objektu – girdime, kad kažkokie suoliukai už tūkstančius perkami, medžiai sodinami nežinia už kokias sumas, kažkokie verslo planai sukasi.“
Jam antrina ir S.Pilinkus: „Iš tikrųjų Sauliaus mintis (gal nebūčiau toks kategoriškas) tikrai turi pagrindo. Atėjo metas, kai siekiame gal ne tiek įprasminti sau ką nors labai svarbaus, kiek įsiprasminti, o dar jeigu galima iš to šį tą turėti, tai yra labai nuostabu. Todėl ir tie ginčai nesibaigia niekada.“
S.Pilinkus teigia, kad tokių situacijų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau konkrečių atvejų nenurodo: „Todėl ir yra siekis šiandien padaryti tai, ką bus labai sunku pakeisti rytoj arba poryt. Tokių dalykų buvo jau senokai, ne tik Lukiškių aikštėje. Nesinorėtų vardinti konkrečių objektų (jų ir sostinėje gana gausiai prisėta). [...] F.Zappos biustas kažkokių ypatingų klausimų dabar jau nekelia.“
S.Paukštys prisimena, kad idėjų nukelti paminklą iš miesto centro į kitą vietą vis dėlto buvo. S.Pilinkaus nuomone, tokias diskusijas tuomet kėlė ir faktas, kad paminklą sukūrė K.Bogdanas, kuris sovietmečiu kūrė ir ideologines skulptūras.
„K.Bogdano atžvilgiu tai buvo nuoširdi idėja, nes jis net honoraro neėmė už tą savo darbą. Jis paprašė – vyrai, gal galite medžiagas apmokėti, gipsą, molį. Tai buvo idėjinis darbas“, – pasakoja S.Paukštys.
Anot S.Pilinkaus, tokį idėjinį darbą lėmė ir aplinkybės – po nepriklausomybės atgavimo žmonės daug tikėjosi tiek iš savęs, tiek iš savo valstybės: „Merkantilinio aspekto nebuvo daugybėje procesų. Žinoma, kūrėsi pirklių bendrijos, verslai, bet ir metalo pirkliai aukojo medžiagą. Tai nėra paslaptis.“
Kaip teigia S.Pilinkus, laikai keičiasi į gerą, todėl F.Zappos paminklas turėtų būti priminimu – reikia turėti gerą idėją: „Tai viešas priminimas, ištrauktas iš užančio, kišenių ar dar kur nors – turi puikų sumanymą, gali ji apginti, yra įrodymų, kad tai įdomu ne tik tau, kad tai tikrai vertinga, tai tu jį ir įgyvendinsi. Tai gali būti ir dailės kūrinys, ir socialinė idėja ar projektas. Manau, kad viską reikia daryti nuoširdžiai ir rimtu veidu, nes rimtas veidas rodo, kad tu tuo tiki.“
Iniciatorių grupė 1995 m. sukūrė biustą žinomam amerikiečių gitaristui, muzikantui F.Zappai. Ši idėja kilo būreliui entuziastų, pasivadinusių „Franko Zappos gerbėjų klubu“. Juos subūrė fotomenininkas S.Paukštys ir dailėtyrininkas S.Pilinkus.
S.Paukščio knyga „Frankas Zappa – Lietuvos sūnus“ visuomenei pristatoma antradienį. Knygoje aprašyta visa paminklo atsiradimo istorija.
