G. Vilkickytė įsitikinusi – tapimas nepriklausoma, pačiai sau atstovaujančia atlikėja padėjo subręsti ne tik kaip dainininkei, bet ir kaip asmenybei.
„Prieš metus pirmąsyk mano pečius užgriuvo milžiniškas atsakomybės svoris. Teko pačiai išsiaiškinti, kaip vyksta renginio organizaciniai procesai, derėjimasis su klientais dėl palankių sąlygų. Tai – nelengva užduotis, nes pačioje pradžioje tenka susidurti su natūralia patirties stoka. Juk nėra jokių vadovėlių, kaip būti savo vadybininku, todėl visko tenka mokytis iš praktikos“, – sako G. Vilkickytė.
Anot atlikėjos, kad muzika gali tapti pajamų šaltiniu, ji suprato tapusi nepriklausoma atlikėja.
„Karjeros pradžioje, maždaug dvejus metus turėjau vadybininką, kuris rūpinosi visais organizaciniais klausimais. Vis dėlto, supratusi, kad tokios paslaugos man netinka, nusprendžiau nutraukti bendradarbiavimą ir viską perimti į savo rankas.
Visą laiką ir jėgas paskyrus kūrybai, turėjau išmokti ne tik kurti, bet ir organizuoti koncertus. Kai pavyko tai sėkmingai įgyvendinti, supratau, kad iš kūrybos užsidirbti tikrai įmanoma. Tereikia atiduoti visas jėgas ir nebijoti kūryboje dalintis asmeninio gyvenimo patirtimis“, – pasakoja G. Vilkickytė.
Reikia atrasti savo nišą ir auditoriją.
Dainininkė pastebi, kad šiuo metu atlikėjams užsidirbti iš savo kūrybos daug lengviau nei prieš kokius dešimt metų. Tereikia atrasti savo nišą ir auditoriją.
G. Vilkickytė taip pat pastebi, jog menininkams pasiekti užsibrėžtų tikslų gali padėti ir verslo atstovai.
„Mecenatystė – galimybė verslui prisidėti prie kūrybinių ir kultūrinių projektų įgyvendinimo. Gaila, kad Lietuvoje ši tradicija vis dar nėra plačiai išplėtota. Todėl ateityje labai norėčiau prisidėti prie jos stiprinimo ir pati skatinti mecenavimą. Tikiu, kad tai suteiktų galimybę talentingiems Lietuvos kūrėjams įgyvendinti ambicingas idėjas“, – ateities planais dalijasi G. Vilkickytė.
Atlikėja pasakoja, kad į savo muziką, klipus ir scenografiją investuoja beveik visas iš kūrybos uždirbtas pajamas.
„Kartais gautas solidus honoraras mano sąskaitoje užsibūna vos minutę ir yra iš karto išleidžiamas sąskaitoms už, pavyzdžiui, kiliminę dangą scenai. Visada stengiuosi sutramdyti pavydą pasaulinio lygio talentams, kurie nevaržomi minimalaus biudžeto gali kurti neribotai“, – pasakoja G. Vilkickytė.
Kelias į kūrybą
Dainininkė pasakoja, kad muzika jos gyvenime skambėjo jau nuo ankstyvos vaikystės.
„Namuose, kuriuose augau, dažnai skambėjo ivairiausios melodijos. Prisimenu ir senelio raudoną mašiną, kurioje būdama aštuonerių pirmąkart išgirdau dabar vieną mėgstamiausių grupių „Fleetwood Mac“. Dainavimas kaip karjera tada atrodė tik kažkas, kas nutinka kitiems, bet tikrai ne man“, – prisimena G. Vilkickytė.
„Nors vaikystėje ir kurdavau melodijas eilėraščiams iš namuose buvusios bardų eilių knygos, vis dėlto užtrukau, kol įžengiau į kūrybą. Mintis pagaliau užrašyti prisiruošiau tik aštuoniolikos, – teigia G. Vilkickytė ir savo patirtimi stengiasi įkvėpti kiekvieną, norintį kurti. – Kartais reikia priminti sau, kad greitai mirsi – būtent taip susitvarkau ir su svetimų nuomonėmis, nerimu, kompleksais.
Gal kam skamba dramatiškai, bet man tai yra išlaisvinantis sakinys. Suprantu, kad esu tik trumpas akordėlis beribiame laike. Prieš mane buvo milijonai metų ir po manęs pasaulis tikrai nesustos.“
Kūrybiškumas ir emocinė sveikata
Vilniaus universitete žurnalistikos studijas baigusi Gabrielė šiandien – sėkminga jautrių dainų autorė bei atlikėja. Muzika yra jos gyvenimo ašis. Anot atlikėjos, žinios bei įgūdžiai, įgyti studijuojant žurnalistiką, praverčia ir kūryboje. Tai – gebėjimas žodžiais išreikšti patiriamus jausmus, emocijas bei kitas gyvenimo patirtis, pavyzdžiui, psichologinius sunkumus.
„Apstu autorių, kurių kūryba kviečia pamiršti rūpesčius, bėgti nuo realybės, o man trūko būtent tų, kurie kviestų į atvirą pokalbį, į sudėtingų gyvenimo patirčių integraciją dainose, kurios turi terapinį poveikį. Būtent tokį jautrų dialogą ir stengiuosi užmegzti su klausytojais“, – apie sprendimą kurti pasakoja G. Vilkickytė.
„Supratau, kad dainų tekstuose galiu pabūti su savo neišsakytomis emocijomis. Esame žmonės, kuriuos užaugino karta, dėl santvarkos neturėjusi galimybės kalbėti apie savo vidinį pasaulį. Esu tikra, kad būtent dėl to šiuolaikinėje visuomenėje vis garsiau ir drąsiau kalbame apie emocinės sveikatos svarbą.
Mano kūryba iš dalies irgi atliepia savirefleksijos poreikį ir naudą.
Mano kūryba iš dalies irgi atliepia savirefleksijos poreikį ir naudą. Turbūt dėl to savo koncertuose matau ne tik jaunimą, bet ir dailiai pražilusius klausytojus. Visada dėl to labai džiaugiuosi, nes suprantu, kad tai parodo, jog transformacija vyksta ne tik jaunuomenės sąmonėje“, – pasakoja dainininkė.
Kaip pradėti ar sėkmės link pasukti savo kūrybinę kelionę? Daugiau informacijos rasite ČIA.
Publikacija finansuojama Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
