Bendradarbiaujant su Xavier Hufkens galerija Briuselyje surengtoje parodoje bus eksponuojamas H. Op de Beeck iš septynių atskirų video darbų sudarytas ciklas „Circumstances“ („Aplinkybės“), kuriame menininkas nuosekliai stebi gyvenimo tėkmę. 1996 m. Hans Op de Beeck pradėtas filmuoti ciklas, 2008 m. buvo parodytas Rogaland meno muziejuje Norvegijoje.
„Pasitelkdamas video, instaliacijos ir skulptūros, animacijos ir piešimo, dizaino bei teksto medijas, savo kūryba menininkas atkuria ir surežisuoja gyvenimo, namų bei urbanistines situacijas, paversdamas jas vaidybinėmis scenomis. Medijų gausa byloja apie menininko tikslą perteikti idėjas, jo manymu, tinkamiausiu būdu, todėl galima teigti, kad medija tėra priemonė idėjai išgryninti“, – sako parodos kuratorė Augustina Matusevičiūtė.
H.Op de Beeck video kūriniuose kinta veikėjų stebėjimo kampas, kruopščiai atkuriamos absurdiškos situacijos. Pasak menininko, jo kūriniai - tai siūlymai pamąstyti, tačiau jie žiūrovo neįpareigoja ieškoti visa paaiškinančios prasmės.
„Circumstances“ ciklo darbai skiriasi savo tematika, tačiau visuose gausu įtampos ir psichologinio nerimo, kurį subtiliai perteikia filmavimo kokybė ir scenografija. Siužetuose gausu refleksijos, jie byloja apie gyvenimo absurdą, nuobodulį ir beprasmybę.
Jau penkerius metus Paryžiuje gyvenanti lietuvių menininkė M. Bielskytė galerijoje „Vartai“ pristato pirmąją savo projekto „A Place To Wash the Heart“ dalį, pirmą kartą rodytą 2008 m. FOAM Fotografijos muziejuje Amsterdame. Nuo 2006 m. iki 2008 m M. Bielskytė keliavo po rytų Azijos šalis – Kambodžą, Vietnamą, Laosą, Tailandą ir daugelį kitų. Šių kelionių metu metu žmonės bei kraštovaizdžiai menininkę įkvėpė tiek savo grožiu, tiek tragiška bei neramia istorija.
„A Place To Wash the Heart“ tai video instaliacija, sudaryta iš projekcijų bei tekstų, grįstų rytų ir vakarų filosofija bei menininkės asmenine patirtimi. Savo kūriniuose ji nagrinėja santykius tarp estetinio ir kiek asketiško gamtos grožio, atsiskleidžiančio fotografijų kokybėje bei spalvų pasirinkime, bei vidinių šios medijos galimybių atkurti emocinius traumos atvaizdus.
Fotografijų bei tekstų kombinacija tampa tarsi ištraukomis iš anonimimio dienoraščio – glaudžiu santykiu tarp dokumentikos ir naratyvo. Antrojoje šio projekto dalyje „Antrasis skyrius. PROLOGAS“ menininkė tęsia fotografinio dienoraščio kompoziciją, tačiau šį kartą vietoje fotomontažo ji pasitelkia šviesdėžių mediją. „Antrasis skyrius“ buvo pristatytas Tokijuje, Seule, Niujorke bei Paryžiuje, o jo ištraukos išleistos SOME/THINGS žurnalo pirmajame numeryje, kurį žiūrovai turės galimybę išvysti galerijoje „Vartai“ nuo lapkrčio 16 iki gruodžio 14 d.
