Daugiau apie naujas karantino priemones 15min jau rašė šioje publikacijoje.
MO muziejus kas mėnesį patiria virš 100 tūkst. eurų nuostolių
MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė teigia, jog jos vadovaujamoje įstaigoje jaučiamas nusivylimas: „Jis labiausiai kyla iš nenuoseklumo, kadangi muziejai yra lėto veikimo institucijos, srautais toli gražu neprilygstančios prekybos centrams.“
Anot jos, muziejai ir galerijos turi gerokai geresnes galimybes užtikrinti saugumą. Juose registruojami lankytojai, reguliuojami srautai, čia nieko negalima liesti, lankosi tik pavieniai asmenys arba šeimos. „Mes suprantame, kad pavasarį žinojimo tikrai buvo mažai. Tad ir elgiamasi buvo, kaip sakoma tarptautiniuose straipsniuose, plaktuko ir buldozerio principu“, – sakė ji.
Pašnekovė pažymi, jog šį kartą galimybių diskutuoti, įsiklausyti tikrai yra, bei priminė, kad Lietuvos muziejų asociacija (LMA) jau pateikė visus argumentus.
Šis uždarymas, mano nuomone, yra tam tikros visuomenės grupės interesų nepaisymas.
„Mes esame pasiruošę – muziejus galėtų užtikrinti ir 30 kv. metrų vienam žmogui, – sakė direktorė. – Šis uždarymas, mano nuomone, yra tam tikros visuomenės grupės interesų nepaisymas. Juk tikrai ne visiems vienintelis poreikis yra apsipirkti. Kiti žmonės turi kultūrinių poreikių, kuriuos laiko būtinais.“
„Graudu, kai gauname amžėjančių žmonių žinutes, laiškelius, užkištus už durų, kuriuose prašoma atsidaryti bent vienai dienelei, nes tai yra jų vienintelė galimybė išeiti. Pabrėšiu, kad daugeliui pensijas gaunančių asmenų muziejus yra saugiausia galimybė kažkur išeiti šiuo metu“, – mąstė M.Ivanauskienė.
Kasdien augantys atvejų ir mirčių skaičiai išties gąsdina. Galiausiai ne visai realu užtikrinti, jog visi lankytojai vadovausis visais reikalavimais. „Nenoriu sakyti, kad muziejai mano, jog esant visuotiniam karantinui, jie turėtų vis tiek veikti. Rašydami raštus, mes visada išreiškiame solidarumą, bet jeigu karantinas yra tik imituojamas...“ – dalijosi mintimis M.Ivanauskienė.
Jos teigimu, muziejų atvėrimas arba uždarymas nedaro įtakos bendrai situacijai valstybėje. Kai kurioms vietoms iš tiesų reikalingas griežtesnis reguliavimas.
„Kai atsiranda diskriminacija, kai kurie sprendimai piktina“, – pabrėžė ji.
Paklausus, ką MO muziejus dėl šių pakeitimų praras, ji atsakė, jog pagrindinis nuostolis – moralinis: „Bet koks įkvėpimas veikti mąžta, nes sutelkus jėgas veikti viskas yra atšaukiama. Be to, be galo liūdna, kad muziejuje yra dvi brangios parodos, o visuomenė tikriausiai jų taip ir nepamatys, nes turėsime jas atšaukti. Paramos jau suplanuotos, o sutartys pasirašytos.“
Ji taip pat sakė, jog kiekvienas neveikimo mėnesis MO muziejui atneša virš 100 tūkst. eurų nuostolių.
Energetikos ir technikos muziejaus atstovai mano, kad po karantino žmonės atsigriebs
Energetikos ir technikos muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas atsakymus apie tai, kaip jo vadovaujamos institucijos veiklą paveiks apribojimai, atsiuntė raštu:
„Paveiks dvejopai – gaila, kad negalime atverti durų ir pristatyti to, kas naujo sukurta muziejuje, bet, kita vertus, tobuliname tai, kas kuriama toliau, ir uždarymo laikotarpį išnaudojame statybų darbams atlikti. Buvome pasiruošę atsidaryti nuo gruodžio 10 d. Atsižvelgdami į sudėtingą epidemiologinę padėtį šalyje, ketinome netgi laikinai prailginti muziejaus darbo valandas, kad užtikrintume saugų srautų valdymą ir suteiktume galimybę kuo daugiau vilniečių patirti malonių kultūrinių įspūdžių.
Muziejuje šiuo metu veikia trys parodos, lankytojams norėjome pristatyti naują edukacinę erdvę, ETM Vaikų stotelę, pakviesti apžiūrėti interaktyvias specialiai kalėdiniam laikotarpiui kuriamas instaliacijas bei išmėginti elektrinės valdymo pulto simuliatorių.
Labai gaila, kad visą šį laiką, kai buvo priiminėjami sprendimai dėl įvairių kitų veiklos sričių, muziejai vis likdavo nuošalyje. Buvome laikomi nežinioje, ar galėsime atsidaryti, ar ne. Be abejo, negalėdami parduoti bilietų, vesti ekskursijų, edukacinių programų ir organizuoti renginių, patirsime finansinių nuostolių, bet tokia auka šalies mastu esant šiai situacijai yra minimali. Gruodžio mėnesį pastaraisiais metais sulaukdavome per 2000 lankytojų, manome, kad po karantino žmonės atsigriebs ir atvyks susipažinti su tuo, ką jiems kuriame.“
„Atletika“: didžiausias nuostolis, jog menininkai negalės gyvai įgyvendinti veiklų
Neseniai oficialiai savo veiklą pradėjusio kultūros komplekso „SODAS 2123“ dalimi esanti galerija „Atletika“ taip pat atsakė į kelis klausimus.
Įstaigos kuratorė Lina Rukevičiūtė sakė, jog į situaciją žiūri pilietiškai – apribojimų laikosi. Tačiau sprendimas neleisti vykdyti galerijų veiklos nuo karantino pradžios, vėlesnis sprendimas atverti muziejus ir galerijas nuo gruodžio 10 d., o naujausias – neleisti to daryti paveikė jų darbą.
„Taip atsitiko, kadangi į kiekvieną jų reagavome iškart, atitinkamai perplanuodami veiklas. Metų pabaigai galerijoje, kaip ir kasmet, ruošiame svarbią ir labai lauktą parodą, tačiau dabar nerimaujame, kad dėl sprendimų kaitos ir mūsų atitinkamos reakcijos į juos, nukentės parodos įgyvendinimo kokybė.
Vis tik suprantame, kokiu sudėtingu metu tai vyksta, ir tikimės, kad kūrėjų idėjos, perduodamos kita forma nei įprastinė paroda, pasieks visus jų ieškančius ir padės persikelti į kitą, mums visiems lengvesnės tikrovės etapą“, – sakė ji.
Pasidomėjus, kiek ir kokių nuostolių patirs galerija, L.Rukevičiūtė teigė:
„Dabar, kai jau vyksta antroji pandemijos banga, esame išmokę greitai perskirstyti resursus ir atrasti ribojimams atsparias veiklų formas, o ir patys parodų menininkai prisitaiko prie naujų sąlygų. Tad vietoje planuotų veiklų tampa įprasta pereiti prie antrojo, virtualaus ar popierinio, plano. Taip nuostolių stengiamės išvengti.
Didžiausias nuostolis yra tai, kad menininkai negali gyvai įgyvendinti parodų, negauna žiūrovų reakcijų ir atsiliepimų. Bandome padėti jiems įgyvendinti idėjas net ir tokiomis sąlygomis. Tačiau savo kūrinius jie vis tiek pristatys, tik gal ne taip, kaip buvo sumanyta.“
NDG: suvokia save kaip socialiai atsakingą instituciją
Kaip Nacionalinę dailės galeriją (NDG) paveiks sugrįžę apribojimai? Į klausimą atsakė įstaigos vadovė Lolita Jablonskienė:
„Klausimas neturi vienareikšmiško atsakymo, nes NDG, kaip valstybinis muziejus, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinys, suvokia save kaip socialiai atsakingą instituciją. Aš manau, kad šioje COVID-19 plitimo situacijoje, kokioje yra Lietuva, mes turėtume atsakingai žiūrėti ir į mūsų lankytojų, ir darbuotojų saugumą ir gerovę. Antra – norėtume pasiūlyti daugiau galimybių veikloje dalyvauti nuotoliniu būdu. Tiesa, tikėjomės, jog bus galima įleisti nedideles žmonių grupes.“
„Žinau, kad ir kitose Europos šalyse, o ypač tose, kuriose susirgimų skaičius yra didesnis, muziejams atsidaryti buvo leista, bet po kurio laiko jų veikla taip pat buvo apribota“, – tęsė ji.
Ar L.Jablonskienės vadovaujama įstaiga nesijaučia ramiau, kadangi kitaip nei privatūs muziejai ir galerijos, ji yra tiesiogiai remiama valstybės?
„Sakyti, kad valstybinis sektorius nepraranda pajamų, būtų neteisybė ir nekorektiška. Lapkričio pabaigoje NDG turėjo atidaryti tris dideles parodas, kurios, tikėjomės, taps lankomumo rodiklių gerintojais, suteiks žiūrovams išskirtinių įspūdžių ir atneš pajamų muziejaus veiklos vystymui. Viena tokių parodų – lietuvių kilmės amerikiečių menininkės Aleksandros Kašubos premjera“, – atsakė ji.
NDG lygiai taip pat neteko parodų, lankytojų, pažymi pašnekovė. „Aš puikiai suprantu kolegas, dirbančius privačiame ir nevyriausybiniame sektoriuje, kuriame nuo šių rodiklių stipriai priklauso darbuotojų atlyginimai, patalpų išlaikymo kaštai“, – sakė ji.
Iliuzijų muziejus: mums visiems yra geriau likti namuose
Iliuzijų muziejaus direktorius Matvejus Linovas palaiko Vyriausybės sprendimą:
„Mes abejojome, kad nuo gruodžio 10 dienos muziejams bus leista dirbti. Taip pat ir anksčiau valdžia pranešė, kad šis sprendimas nėra galutinis. Taigi gali kisti.
Dėl dabartinės viruso situacijos žmonės yra skatinami likti namuose, atšaukti vizitus bei asmeninius susitikimus. Yra žinoma, kad muziejus visuomenėje atlieka naudingą socialinę bei psichologinę funkciją. Tačiau šiuo metu mums visiems yra geriau likti namuose: tiek muziejaus darbuotojams, tiek mūsų lankytojams.
Todėl mes palaikome šį sprendimą ir tikimės atverti muziejaus duris lankytojams, kai viruso pavojus bus mažesnis.“
„Tartle“: sprendimas yra logiškas
„Mus šis sprendimas paveiks lygiai taip pat, kaip ir kitas kultūros įstaigas“, – sakė Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ direktorė Jurgita Semenauskienė.
Jos teigimu, situacija ganėtinai liūdna, bet ir sprendimas suprantamas bei logiškas.
Ji pažymi, jog ne tik lankytojams, bet ir „Tartle“ darbuotojams nėra ramu. „Šiuo metu mes tiesiog skaitmeniname savo parodas“, – sakė ji.