Viso pasaulio muzika – vienoje kišenėje
Šio festivalio istorija – mažų mažiausiai įspūdinga. 2002 metais startavęs renginys per 12 metų išsikovojo savo vietą tarptautinių festivalių gretose. Jame jau dalyvavo keli šimtai kolektyvų iš viso pasaulio, iš kurių galima paminėti: „Pearl Jam“, „Prince“, Coldplay, „The Strokes“, „Snoop Dogg“, „The White Stripes“, „Sigur Ros“, „Franz Ferdinand“, „Kanye West“, „Muse“, „Kings Of Leon“, „Arctic Monkeys“, „Mumford & Sons“, „Björk“, „Groove Armada“ ir daugybę kt.
Nuo 2006 metų reziduojantis Kosakovo oro uoste, 2013 metais į 75 ha plotą išsiplėtęs festivalis pernai, organizatorių teigimu, talpino apie 85 000 festivalio dalyvių. Nors šių metų statistika vis dar nėra oficialiai paskelbta, tačiau nuolatiniai festivalio lankytojai pastebi, jog festivalis kasmet tik didėja.
Griežta tvarka ir jokių grynųjų pinigų
Tiems, kurie šiame festivalyje lankėsi pirmą kartą, nuostabą galėjo sukelti teritorijos dydis: žingsniuojant pėstute nuo vieno festivalio galo iki kito galima buvo užtrukti net iki pusės valandos.
Didžiulei teritorijai saugoti buvo sutelktos gausios apsaugos pajėgos. Festivalio zonas skyrė sargybos vartai ir įvairios tarpinės patikrinimo zonos.
Norintieji pateikti į pagrindinę festivalio zoną buvo kruopščiai tikrinami nuo kojų iki galvos: gėrimų, narkotinių medžiagų, fototechnikos ar potencialią grėsmę aplinkiniams galinčių kelti daiktų įsinešimas buvo griežtai draudžiamas. Pagrindinėje festivalio teritorijoje buvo prekiaujama alkoholiu, bet jį vartoti buvo leidžiama tik tam tikrose, specialiai atskirtose, zonose.
Nors centrinė scenų bei pramogų erdvė kasdien duris atverdavo tik 15 val, tačiau stovyklaviečių zonoje pramogų taip pat netrūko. Įvairios pasaulio virtuvės kaitė puodus bei keptuves dešimtims tūkstančių festivalio lankytojų, iš savo palapinėse esančių kolonėlių leisdamos festivalio atlikėjų muziką.
Vienas didžiausių šio festivalio išskirtinumų – atsiskaitymo būdas. Norint įsigyti festivalyje parduodamas prekes ir produktus, reikėjo grynuosius pinigus išsikeisti į specialiai festivaliui sukurtus kuponus (1 kupono vertė – 4 ZLT) arba įsigyti specialią „PayPass“ kortelę, kurią galima pildyti kredito principu.
Festivalio kolektyvai ir muzikos atgarsiai
Pažvelgus į milžinišką festivalio scenų bei pramogų žemėlapį tapo aišku, jog visko suspėti pamatyti bei išgirsti tikrai nepavyks.
5 muzikinės scenos („Open‘er“, „Here&Now”, „Tent”, “Alter” ir “Beat”), „Silent Disco“, teatras, kinas, madų šou ir daugybė kitų pramogų užpildė visą keturių dienų tvarkaraštį. Norintieji išgirsti kelis kolektyvus vienu metu (ar dalyvauti keliuose pasirodymuose tuo pačiu metu) turėjo rinktis prioritetus.
1 diena (trečiadienis)
Pirmieji į festivalio pagrindinę sceną žengė postpunk – indie rock trio iš Niujorko – „Interpol“. Kolektyvas 2002 metais debiutavęs su albumu „Turn on the Bright Light“, 2014 metais koncertinę veiklą pradėjo atsinaujinusia sudėtimi. Jų pasirodymas „Open'er Festival“ – šio kolektyvo sugrįžimas į roko sceną.
Duetas iš Ohajo „The Black Keys“ – festivalio organizatorių pristatyti kaip pirmieji „headlineriai“, tik įžengę į sceną klausytojus pakrovė energingos melodijos užtaisu. Publikos mylima daina – „Little Black Submarines“ – nuo pačių pirmų akordų tapo viso pasirodymo „vinimi“.
Naktinę programą uždarę indie pop grupė „Foster the People“ iš Los Andželo į vakaro nuotaikas įnešė šokio ir atmosferinės psichodelikos nuotaikas. Debiutiniame single (2010) pasirodžiusi daina „Pumped Up Kicks“ festivalio metu pakėlė visus sėdinčius ant kojų ir privertė bendru choru skanduoti žymųjį priedainio tekstą.
2 diena (ketvirtadienis)
2008 metais debiutavę su albumu „Oracular Spectacular“ kolektyvas „MGMT“ į muzikinį festivalio kontekstą įpynė vizualinio spalvų žaismo. Per didžiulius festivalio ekranus leidžiama vaizdų vizualizacija susiliejo su jaunatviška ekspresija įkūnijančiais grupės tekstais. „Time to Pretend“, „Kids“, „Electric Feel“ – hitai, kurių skambesys aidėjo viso festivalio metu.
Į sceną įžengus „Pearl Jam“ prie scenos ėmė burtis milžiniškos masės žmonių. Tai buvo vienas labiausiai laukiamų festvalio pasirodymų. Ši legendinė grunge-rock grupė, daugiau nei dvidešimt metų koncertuojanti didžiosiose pasaulio scenose, šiandien gali būti drąsiai įtraukta į didžiųjų muzikų sąrašus.
Pasirodymo metu lenkiškai su publika juokaudamas Eddie Vedderis savo klausytojus pavergė nuoširdumu. Padėkojęs renginio organizatoriams ir Lenkijos prezidentui, E.Wedderis prasitarė, jog į šalį grupė buvo atskraidinta vienam iš „Pearl Jam“ narių neturint paso.
Koncertinę programą kartu su „MGMT“ vokalistu Andrew VanWyngardenu užbaigę grupės „The Who“ daina „Baba O‘Riley“ „Pearl Jam“ tartum iš naujo atgaivino roko muzikos istoriją, sugrąžino ją į šiandieną.
Elektroninės britų muzikos ir varinių pučiamųjų skambesiu išsiskirianti grupė „Rudimental“ į vakaro atmosferą įmaišė pop, rap, r&b elementų. „Waiting All Night“ – hitas, įtrauktas į Didžiosios Britanijos top'ų sąrašą, šio pasirodymo metu tapo vienu laukiamiausių kolektyvo dainų.
3 diena (penktadienis)
Jaunasis britų kolektyvas „Foals“, į muzikinę sceną įžengęs 2007 metais, jau spėjo užsitarnauti publikos simpatijas. Jų pasirodymas „Open‘er Stage“ įnešė lengvos melancholijos, persipynusios su melodingo roko muzikos sąskambiais.
Meistriškumu pasižymintis Jackas White'as ir jo grupės koncertas, drąsiai galima teigti, jog buvo vienas stipriausių šio festivalio pasirodymų.
Dalis dainų, kurias atliko J.White, buvo iš paskutiniųjų šio atlikėjo albumų, likęs sąrašas – iš ankstesnių jo kolektyvų („The Recounteurs“ ir „White Stripes“) diskografijos. „Steady As She Goes“ ir „Seven Nation Army“ – paskutinės J.White atliktos dainos priminė ilgametę šio muzikinio genijaus kūrybinę veiklą.
Jaunoji švedų atlikėja Likke Li, daugumai gerai pažįstama iš gatvėje nufilmuoto dainos „Little Bit“ klipo, ekstravagantiška išvaizda, mistiškų šviesų žaismu ir skambiu moterišku vokalu sukūrė skandinavišką atmosferą.
4 diena (šeštadienis)
Paskutinę festivalio dieną pasirodė trys kolektyvai – „The Horrors“, „Faith No More“ ir „The Phoenix“. Muzikos grandai – kaliforniečiai „Faith No More“, datuojantys savo kūrybinę veiklą nuo 1981 metų – išsiskyrė scenografiniu sprendimu pasirodymo sceną išpuošę baltomis gėlėmis. Jų pasirodymas – užtikrintas pulsuojančio roko derinys.
Festivalio pagrindinę sceną uždariusi prancūzų grupė „The Phoenix“ be ne drąsiausiai iš visų atlikėjų parodė pagarbą bei pasitikėjimą publika. Jų vokalistas Thomas Marsas, nepaisydamas apsaugos, nėrė į publikos rankas, paskutinius kūrinius atlikdamas gerbėjų glėbyje.
