Afrikos žibutė – taip švelniai daugelio augintojų vadinama sanpaulija. Šiandien ji neabejotina gesnerijinių lyderė. Taip pavadinta Voltero Sen-Polio garbei, atradusiam šią gėlę drėgnuose Uzumbarijos kalnų šlaituose 1892 metais.
Sanpaulija yra neaukštas žolinis augalas, kurio sultingi, pūkuoti, o kartais ir blizgūs lapai suformuoja simetrišką rozetę. Jos viršuje skleidžiasi pačių įvairiausių spalvų žiedai.
Gamtinių sanpaulijų spalvų spektras labai ribotas: mėlyna, rožinė, balta. Selekcininkų dėka šiandien mes galime grožėtis pačių įvairiausių spalvų žiedais. Jų spektras nuo baltos iki tamsiai violetinės, bordo, žalios, žydros ar citrinų spalvos. Sanpaulijų kolekcininkai gali rinktis iš daugiau nei 20 tūkstančių veislių. Nors tokioje begalybėje yra ir panašių veislių, bet jos viena nuo kitos skiriasi lapų forma, žiedų sandara, dydžiu, atspalviais. Nieko nestebina ir tai, kad viename žiede pasitaiko net keturios spalvos. Bet kol kas selekcininkams dar nepavyko išvesti ryškiai geltonos spalvos sanpaulijos. Nors tam tikrų rezultatų pasiekta - išvestos baltos su citrinų spalvos spinduliais ar gelsvos spalvos koncentracija žiedo centre. Selekcininkų darbo kryptis skirtingos. Vieniems siekiamybė yra dideli žiedai, unikali spalvinė gama, įdomi žiedų ar lapų forma. Kitų tikslas – rūšines sanpaulijas priartinti prie pramoninių – sukurti dažnai ar net nuolat žydinčius augalus. Tačiau visus juos vienija siekis sukurti veisles su simetriška rozete ir turinčias nebūdingų atspalvių žiedus.
Yra ir lietuviškų
Daugelio mūsų palanges puošia ir lietuviškų veislių sanpaulijos. Negalima nepaminėti selekcininkės F.Butienės ir jos garsiųjų „Lituanikos“, „Žalčių Karalienės“, „Deivės“, T.Dambrauskienės „Labas Rytas“, O.Griniuvienės „Ežerų Šalis“, „Labutis“, „Pasaka“ ir daugelio kitų gražių veislių, pasklidusių po Ukrainą, Rusiją ir bandančių grįžti namo. Kai kurias iš jų pamatysime ir parodoje.
Kad geriau suprastume sanpaulijų poreikius, persikelkime į jų gimtinę Tanzaniją. Pakeliaukime kalnų šlaitais ir pasižiūrėkime, kokiomis sąlygomis auga šiandieninės sanpaulijos „promočiutė“ – Afrikos žibutė.
Tropiniuose miškuose saulė prasiskverbia iki pat apatinio ardo, oro temperatūra apie 21-23 laipsnius šilumos, šviesusis paros metas trunka apie 12 valandų. Norėdami džiaugtis gražiais žiedais, pabandykime panašias sąlygas sukurti namuose.
Augimo vieta
Sanpaulijos mėgsta šviesią vietą, bet ne tiesioginę saulę. Tinka rytinė, šiaurinė, vakarinė palangė. Oro drėgnumas iki 50 proc. temperatūra – 21-25 laipsniai. Oro temperatūrai esant aukštesnei nei 27 laipsniai jos nustoja žydėti ir augti.
Žemė
Sanpaulijos mėgsta purią, laidžią orui ir vandeniui šiek tiek rūgščią žemę. Rekomenduojamas toks žemės mišinys: lapinis substratas, durpės, smėlis (2:2:1).Į žemės mišinį galima įmaišyti smulkintų kiminų ir medžio anglies.
Laistymas
Laistoma iš viršaus, pilant vandenį palei vazonėlio kraštą. Vengti užsistovėjusio vandens.
Dauginimas
Nuo pavasario iki rudens galima dauginti lapais. Nuskintas lapas merkiamas į vandenį. Galima šaknydinti kiminuose ar durpių tabletėse. Nuo lapo "vaikučiai" atskiriami, kai būna ne mažesni nei 5 cm. ir sodinami į purų žemės mišinį.
Gegužės 28-30 dienomis Raudondvario dvaro oranžerijoje vyksiančioje parodoje galėsite pasigrožėti spalvinga žydinčių sanpaulijų ekspozicija, pasikonsultuoti su augintojais, gauti naudingų patarimų apie priežiūrą ar įsigyti norimos veislės augalą.
