Tradicija statyti nendrines skulptūras Gintaro įlankoje gyvuoja daugiau nei dešimtmetį. Tuo ilgus metus rūpinosi vietinis skulptorius Albertas Danilevičius, nuo pernai – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, o skulptoriai su savo idėjomis varžosi atvirame konkurse.
Šiemet jame dalyvavo 29 lietuvių autoriai ir vienas skulptorius iš Latvijos. Atrinkti 4 darbai – Martyno Gaubo „Pasaulio ašis“, Andriaus Sirtauto „Lopšys“, Arvydo Ališankos „Dvasios paukštis“ ir latvio Zigmundo Vilnio gėlė. Jie, komisijos nuomone, labiausiai atitiko šių metų temą – „Kuršių nerijos gyvoji gamta“. Pirmą kartą simpoziume Juodkrantėje dalyvaujantis skulptorius sako temą interpretavęs spontaniškai.
„Mano darbas yra „Lopšys“. Aš galbūt pažiūrėjau per žmogų, kaip ciklą. Jeigu, žinot, geras bulviakasis, tai pavasarį būna lopšys“, – aiškina skulptorius A. Sirtautas.
Kitas, taip pat pirmą kartą su nendrėmis dirbęs menininkas sako buvęs nustebintas, nes medžiaga –įnoringesnė nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio.
„Pakankamai kieta medžiaga yra, nors atrodo minkšta. Bet ji nesileidžia lankstoma, neleidžia apvalių formų daryti. Tam tikrų iššūkių kyla, jeigu būtų buvę ne nendrės, o šiaudai, manau, rezultatas būtų geresnis. Bent aš būčiau laimingesnis“, – sako skulptorius M. Gaubas.
4 metus Gintaro įlankoje skulptūras kuriantis skulptorius A. Ališanka sako, kad ne tik nendrės čia stebina debiutantus, bet ir unikalus skulptūrų statymo būdas – sukurtos pakrantėje į vietą ant vandens plukdomos valtimis, o nuplukdyti 5 metrų aukščio masyvias vientisas konstrukcijas, pučiant smarkiam marių vėjui, nėra taip paprasta.
„Gal tokia misija ir yra, kad pajausti ir tą dumblo kvapą, ir kartimis statyti, ir smeigti tą kartį į dumblą 4 metrus. Ta skulptūra pakimba ore, kaip ant savotiško pjedestalo“, – pasakoja skulptorius A. Ališanka.
Gintaro įlanką skulptūros puoš iki rudens. Tada, tradiciškai per lygiadienį, bus sudegintos.
