Koncertus organizuojančios prodiusavimo kompanijos ARTS Libera International kvietimu, Ianas Maksinas į Lietuvą šiemet sugrįžta jau antrą kartą. Apie tai, kokį naują savo kūrybos veidą atskleis muzikantai ir kaip pavyksta ruoštis koncertams per atstumą, M.Kuliavas sutiko papasakoti mūsų skaitytojams.
– Martynai, neseniai pristatėte publikai įspūdingą projektą „Netikėti prisilietimai", kurio metu koncertuose klausytojams perteikėte lietuviškas sutartines naujai. Kaip jis pavyko ir ar publika priėmė naują sutartinių įvaizdį?
– Man atrodo, ir ne tik man, kad sutartinių projektas „Netikėti prisilietimai'' pavyko puikiai.
Buvo daug gerų atsiliepimų, gerų įspūdžių. Jaučiau, kad klausytojui jis buvo tikrai šiek tiek netikėtas. Po kiekvieno koncerto prieidavo žmonės ir dėkodavo už tai, ką darom, dalindavosi savo įspūdžiais. dėkodavo už tai, kad sutartines pristatom didesnėse erdvėse.
– Kodėl tada pasirinkote būtent sutartines, žanrą, kuris, regis, scenoje su gitaristais ir kitais instrumentų muzikantais retai kada atliekamas koncertuose?
– Sutartinės mane jau žavi nuo kokios trečios klasės. Tuo metu lankiau B.Dvariono muzikos mokyklą ir solfedžio metu mes keliais balsais dainuodavom sutartines. Man jau tada atrodė, kad tai yra labai gražu, įdomu ir labai stipru.
Mintis, sujungti skirtingus stilius atėjo jau gerokai vėliau. Aš manau, kad čia ir yra sunkioji, bet tuo pačiu ir įdomioji kūrybos pusė – kai atrodo nederantys dalykai susijungia ir sudera. Iš žmonių reakcijos supratau, kad tos kompozicijos suskambėjo ir buvo subalansuotos.
– Dabar prieš akis naujas projektas – koncertai su violončelininku iš JAV Ianu Maksinu. Kaip kilo idėja šiam duetui?
– Idėja kilo ne man. Prodiuseris Gintaras Kamsiukas, su kuriuo aš nuolat bendradarbiauju, pasiūlė pagroti su garsiu muzikantu iš JAV ir aš, aišku, sutikau (šypsosi).
– Violončelė ir gitara vienoje scenoje. Kas tai bus: dvikova, o gal kaip tik kažkas bendro ir netikėto?
– Na, mūsų dueto su Ianu dvikova aš tikrai nepavadinčiau. Niekada nemėgau konkurencijos ir kažkokio rungtyniavimo ant scenos ar už jos ribų. Į kitus muzikantus aš visada žiūriu kaip į bendraminčius, į partnerius, kolegas. Todėl, greičiau, tai bus kažkas netikėto ir įdomaus.
– O kaip gi atstumas. Jūs Lietuvoje, Ianas – JAV. Ar tai netrukdo ruoštis koncertams?
– Tai, kad Ianas Amerikoje, o aš čia, šiek tiek pasunkina mūsų misiją, bet kai muzikantai geroje formoje ir su patirtimi, tai tas atstumas nėra didelis trukdis. Manyčiau, kad kai muzikantai, niekada negroję kartu, visiškai skirtingų stilių, kultūrų ir tautybių susitinka ant vienos scenos, projektą padaro dar įdomesniu ir labiau intriguojančiu.
– Ko reikėtų tikėtis Lietuvos klausytojams, kurie jau liepos 8 d. Palangoje, liepos 12 d. Vilniuje, o liepos 13 d. Kaune apsilankys Jūsų ir Iano Maksino koncertuose?
– Klausytojas gali tikėtis daug gražių, žinomų ir nežinomų melodijų. Daug įvairių stilių – nuo klasikos iki bliuzo. Ir, žinoma, daug improvizacijos. Manau, kad bus tikrai įdomu.
Koncertai vyks:
- Liepos 8 d. 20 val. Palangoje, Kultūros centre "Ramybė"
- Liepos 12 d. 19 val. Vilniuje, Menų spaustuvėje
- Liepos 13 d. 19 val. Raudondvario menų inkubatoriuje, Raudondvario dvaro kieme, Kauno r.
